Tomas Venclova. Emigracijos dienoraščiai, 1979

Tomas Venclova. Ugnės Žilytės piešinys
Tomas Venclova. Ugnės Žilytės piešinys

Kovo 1 d.

Dvi paskaitos Portlande. (...)

 

Kovo 2 d.

Serija interview, vakarienė Portlando kiniškame restorane. (...)

Nelabai norėčiau dirbti tame mieste, Reed College studentai pernelyg snobiški (...).

 

Kovo 3 d.

Eugene. Čia irgi turėsiu paskaitą. Restorane atsitiktinai išsikalbėjau su kinu, pabėgusiu iš KLR (bet vis dėlto dideliu maotsetungišku nacionalistu).

 

Kovo 4 d.

Su Eugene profesoriais. Be ko kito, varčiau naujausiąjį Voznesenskio rinkinį: Jezu, co to za brednia1!

 

Kovo 5 d.

Atrodo, broliai kinai įrodė pasauliui, kad Brežnevas yra popierinis tigras. Net ir SALT2 pajudėjo ryšium su tuo.

 

Kovo 6 d.

(...)

 

Kovo 7 d.

(...) Trumpos straipsnis „Akiračiuose“. Tuoj pat reagavau.

 

Kovo 8 d.

Į Kaliforniją atvažiavo Bulatas Okudžava; šiandien jis dainavo universitete savo dainas. Publikos palyginti nedaug, nuotaika intymi. Okudžava šiek tiek pasakojo apie naujo romano planą (jaunuolis, dvi savaites bendravęs su „Союз благоденствия“3, po gruodžio 14 d. trumpam areštuojamas; paleistas nusižudo). Paklausiau, ar tai realus asmuo, pasirodo, dviejų realių asmenų kontaminacija.

„Я не люблю петь про черного кота с тех пор, как начали говорить, что это Сталин. Сталин был такой бандит, что он не заслуживает даже сатирической песни.“4

„Сейчас я пишу по стихотворению в год. Мог бы по пять в день – все же я профессионал. Но зачем это, если они не дадут ничего нового русской поэзии? Важно во время перестать.“5

Vėliau, per pietus siaurame ratelyje Okudžava buvo dar atviresnis. Pakėlė tostą už Ameriką: „Чем лучше будет у вас, тем лучше будет и у нас.“6 Turiu pasakyti, jis man patiko, ir bendravome neblogai (jis, beje, prisiminė sėdėjęs „Neringoje“ su mano tėvu).

 

Kovo 9 d.

Darbas prie vertimų knygos.

 

Kovo 10 d.

Okudžavos seminaras Irvine. Iš esmės tai joks seminaras: Bulatas tiesiog pasakojo savo biografiją, o ji įdomi, kaip ir kiekvieno tarybinio piliečio. Užsiminė ir apie tai, kaip buvo KGB verbuojamas. Po XX partijos suvažiavimo jį pasikvietę, išreiškę apgailestavimą dėl žuvusio tėvo ir pasiūlę vykti į Ameriką. Girdi, užsiauginsite barzdą ir būsite baptistas; o kol kas mokykitės anglų kalbos. „Меня это страшно заинтересовало: быть красным разведчиком! К счастью, один друг предупредил: никакой Америки не будет, просто потребуют доносить на знакомых. Так оно и случилось, но мне удалось вывернуться.“7

Buvo ir Saša Sokolovas8; uždavinėjo ne pačius protingiausius klausimus. Bet viena jo pastaba man įsmigo į atmintį: „Мне часто снится, что я вернулся в Россию, причем не могу говорить по-русски и не понимаю языка.“9 Ta proga trise – Okudžava, Sokolovas ir aš – pasikalbėjome apie [Česlovą] Milašių, kuris yra gyvas panašių košmarų neigimas.

„Praregėjęs“ labai vėlai, maždaug keturiasdešimties metų, Okudžava vis dėlto subrendo žmogiškai ir visais kitais atžvilgiais: čia tau ne Voznesenskis ir ne Achmadulina. Įdomu, kuo tai baigsis. Šneka jis be vidinės cenzūros, nuolat mini „savo geriausią bičiulį Volodią Maksimovą“10, ir jei kas stuktelės, tarybinė ambasada turėtų jį pabarti; gal net gerokai.

 

Kovo 11 d.

Na, pagaliau: (...) išrinko VLIK’o pirmininku Bobelį. Kita naujiena – iš Lietuvos: Aničas paminėjo mano pavardę „Literatūroje ir mene“.

 

Kovo 12 d.

Baigiau ir išsiunčiau Kebliui vertimų knygą.

 

Kovo 13 d.

Aničui surašiau gana piktą atsakymą.

 

Kovo 14 d.

Pradėjau straipsnį apie kalėjimus rusų literatūroje.

 

Kovo 15 d.

Straipsnį varau į priekį.

 

Kovo 16 d.

Straipsnį baigiau; beliko išversti jį į anglų kalbą, o tai beveik sunkiau, negu parašyti. Mano poetikos seminaras šiandien taip pat pasibaigė.

 

Kovo 17 d.

Šnekėjau telefonu su Milašiumi. Okudžava buvo San Francisco, turėjo Berkeley vakarą ir Milašiui paliko gerą įspūdį, bet juodu tik persimetė keliais žodžiais. „Był bardzo obstawiony przez tych, któ­rzy pracują na Sowiety.“11

Mindaugas Valiukas. „Big II“
Mindaugas Valiukas. „Big II“

Kovo 18 d.

Šioks toks išgėrimas su Okudžava Irvine. Ilgas, netvarkingas pokalbis – daugiausia apie XIX amžiaus Rusijos istoriją, Custine’ą12 etc.

 

Kovo 19 d.

Kamuojuos, bet verčiu savo straipsnį anglų kalbon. Išėjo žymiai geresnis negu pernai Milwaukee.

 

Kovo 20 d.

Vertimą baigiau.

 

Kovo 21 d.

Lietuvių kalbos egzaminas; turiu vienintelę studentę Angelę Sodeikaitę. Beje, University of Chicago Circle ieško profesoriaus lituanisto: pasisiūliau (rodos, kandidatuoja ir Nagys).

 

Kovo 22 d.

Kavolio organizacijos suvažiavimas Northridge. Perskaičiau straipsnį apie kalėjimus, kuris buvo visai šauniai sutiktas ir priimtas spausdinti. Toje pat sesijoje prof. Antonas iš Atlantos įdomiai šnekėjo apie Kavafį.

 

Kovo 23 d.

Nebaigtų ir atidėtų reikalų tvarkymas, laiškas [Archibaldui] MacLeishui13 dėl copyright. Ryt prasideda atostogos –­ vykstu į Antilus.

 

Kovo 24 d.

New Orleane. Pirmas trumpas pasivaikščiojimas – idant susiorientuočiau. Vieux Carré14, tiesą pasakius, nė trupučio ne geresnis už Kauno senamiestį. Tokie pat niūroki ir apšepę mūrinukai, kaip ir visur kitur Amerikoje. Ypatinga nebent tai, kad čia supresuota daug literatūrinių atsiminimų: Beecher Stowe, Cable’o15, Marko Twaino. Piratų alėjoje, beje, užtikau ir Faulknerio namus.

Gatvėse šoka negriukai – nejudriais, lyg sapnuojančiais veidais. Aplankiau voodoo muziejų – menkutį ir chaotišką. Abejotinų ar visai netikrų senienų sankrova, kaip ir dera privačiam muziejui. O vis dėlto įdomu: kvepia kažkokiais kodylais, rodomi amuletai, burtų knygos, gyvačių iškamšos. Juodos žvakės, kurias deginant raganaujama. Džiovintos varlės, šikšnosparniai, dygios sėklos; tie dalykai, pakišti tarp priešininko daiktų, užtraukią nelaimę. Lėlės, perdurtos smeigtukais. Ryšulėliai, padedą meilėje ar lošime. Voodoo altorius su krikščionių šventaisiais, bet šiaip gana satanistiškas. O gal tai ir ne satanizmas, tik vaikiškumas ir „всеядность“16. Čia pat kampe norintiesiems buria likimą iš kortų ir kitais būdais. Nepanorėjau – prisiminiau, kad vis dėlto esu katalikas.

Naktį paplaukiojau garlaiviu „Natchez“ po Mississippi. Purvina, glotni upė primena Volgą prie Astrachanės. Garlaivis, švelniai kalbant, ne visai autentiškas, bet, šiaip ar taip, su Mark Twaino ir Chateaubriand’o asociacijomis. Liekni juodi kaminai, viršuje prasiskleidę it gėlės, nykus švilpukas ir siaubingas raudonas ratas. Beje, sutikome ir tarybinį „cruise ship“, pavadinimu, rodos, „Kutuzovas“. Vežioja jis, žinoma, ne saviškius, o buržujus.

Bourbon gatvėje sutemus vienas kitą atliepia džiazo orkestrai. Džiazas, atrodo, restauruotas, kaip ir „Natchez“. Nuotaika savotiška, labai provinciališka, patraukli.

O „virš programos“: naktį mano viešbutyje „Prince Conti“ plykstelėjo nedidelis gaisras. Visus išprašė iš kambarių apačion; užgesino po gero pusvalandžio. Galgi tai voodooistų kerštas, kad neprašiau paburti?

 

Bus daugiau

 

1 Lenk. Jėzau, kas per kliedėjimas.
2 Ginklavimosi varžybų ribojimo pasitarimai.
3 „Gerovės sąjunga“ (ankstyvoji dekabristų organizacija).
4 Rus. Nemėgstu dainuoti apie juodąjį katiną nuo to meto, kai pradėta sakyti, jog tai Stalinas. Stalinas buvo toks banditas, kad nevertas net satyrinės dainos.
5 Rus. Dabar rašau po eilėraštį per metus. Galėčiau po penkis per dieną – aš vis dėlto profesionalas. Bet kuriems galams, jeigu jie neduos nieko naujo rusų poezijai? Svarbu laiku sustoti.
6 Rus. Kuo geriau bus pas jus, tuo geriau bus ir pas mus.
7 Rus. Mane tai baisiai sudomino: būti raudonuoju žvalgu! Laimė, vienas bičiulis perspėjo: nebus jokios Amerikos, tiesiog pareikalaus įskundinėti pažįstamus. Taip ir atsitiko, bet man pavyko išsisukti.
8 Saša Sokolovas (g. 1943 ) – rusų prozininkas emigrantas.
9 Rus. Dažnai sapnuoju, kad grįžau į Rusiją, bet nepajėgiu kalbėti rusiškai ir nesuprantu kalbos.
10 Vladimiras Maksimovas (1930–1995) – rusų rašytojas emigrantas.
11 Lenk. Jį buvo labai apsupę tie, kurie dirba sovietams.
12 Astolphe’as de Custine’as (1790–1857) – prancūzų rašytojas, griežtai kritikavęs Rusiją.
13 Archibaldas MacLeishas (1892–1982) – amerikiečių poetas.
14 Pranc. Senasis kvartalas.
15 George’as Cable’as (1844–1925) – amerikiečių rašytojas, skyręs savo kūrybą daugiausia New Orleanui.
16 Rus. Visaėdystė.

Loading

 

Susiję straipsniai

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai