Libido (lot. libido – aistra, potraukis) yra tarp pačių svarbiausių fiziologinių motyvacinių, žmogaus elgesį moduliuojančių veiksnių. Požieviniuose smegenų centruose gimstantis lytinis potraukis inicijuoja specifinę elgseną, dėl kurios žmogus ne tik užtikrina rūšies išsaugojimą, bet ir patiria fizinius bei psichologinius malonius pojūčius. Dėl sekso teikiamo malonumo žmonės, kitaip nei absoliuti dauguma kitų gyvūnų, jo imasi žymiai dažniau, nei būtina rūšiai išsaugoti. O tai, savo ruožtu, neretai sukelia nepageidaujamą „šalutinį poveikį“ – neplanuotą nėštumą.

Stasio Eidrigevičiaus piešiniai
Stasio Eidrigevičiaus piešiniai

Daugybę amžių žmonės sprendė, kaip paprastai ir efektyviai išvengti nepageidaujamo pastojimo. Nuo senų laikų buvo žinomos įvairios priemonės – nuo karštos pirties, gyvsidabrio iki įvairių augalų (citrinų, medvilnės, rūtų, papajų ir kt.) preparatų. Įdomu, kad dalį jų galime laikyti šiuolaikinės hormoninės kontracepcijos pirmtakais. Patvirtinta, jog kai kurių augalų gaminamos bioaktyvios medžiagos veikia žmogaus lytinius hormonus ar jų receptorius moduliuodamos lytinės sistemos funkciją. Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kad gan plačiai naudotose papajos sėklose esančios medžiagos sąveikauja su progesterono (vieno iš lytinių hormonų) receptoriais ir trukdo apvaisinimą ar net inicijuoja savaiminį abortą. Ypač įdomus šių sėklų poveikis vyro vaisingumui. Užbėgant už akių, norėčiau paminėti, kad iki šiol nėra surasta efektyvių kontraceptinių hormoninių preparatų vyrams. Tie, kurie bandyti, –­ arba neveikia patikimai, arba sukelia šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sumažėjusį libido. O papajų sėklų ekstrakto kont­raceptinio efekto tyrimai su triušiais ir žiurkėmis atskleidė, kad ši medžiaga reikšmingai sumažino gyvūnų gyvybingų spermatozoidų kiekį nesukeldama toksinio poveikio ir nemažindama libido. Negana to, šios medžiagos sukeltas vaisingumo ribojimas buvo visiškai grįžtamas, t. y. be pasekmių baigdavosi nustojus vartoti preparatą.

Bet šį kartą ne apie tai. Efektyvių vyriškų hormoninių kontraceptikų, kaip minėjau, iki šiol nėra, o pirmoji moteriškoji kontraceptinė tabletė dar 1960 m. buvo legalizuota JAV. Nuo to laiko, per daugiau nei pusę amžiaus, ši priemonė stipriai evoliucionavo – sumažėjo joje esančios hormonų dozės, pakito sudedamosios dalys, išnyko dauguma juntamų šalutinio poveikio simptomų. Šiandien ji tokia tobula – patikima, efektyvi, patogi – apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemonė, kad, anot vieno iš apžvalginių straipsnių autorės, „kone kiekviena Vakarų pasaulio moteris bent kartą gyvenime svarsto – vartoti ją ar ne“. Anot įvairių apklausų, kasdien visame pasaulyje ją vartoja ne mažiau nei 100 mln. moterų.

Tabletėje esantys sintetiniai natūralių moteriškų hormonų analogai (est­rogenai ir progestinai) iš virškinimo trakto patenka į kraują, kuris išnešioja juos po visą organizmą. Pirminė tabletėje esančių hormonų paskirtis – slopinti ovuliaciją (kiaušinėlio subrendimą kiaušidėje) ir reguliuoti gleivių sudėtį lytiniuose takuose. Hormonai veikia ten, kur yra jiems jautrūs receptoriai. Lytinių hormonų receptorių yra visame organizme, tačiau gausiausiai dauginimosi sistemoje ir... smegenyse. Dėl savo lipidinės prigimties sintetiniai hormonai, kaip ir natūralūs, į smegenis patenka be jokių kliūčių. Pirmiausiai jie, žinoma, taikosi į sritis, atsakingas už reprodukcinės sistemos reguliaciją (pogumburis, hipofizė). Tačiau šių hormonų taikiniai smegenyse paplitę gerokai plačiau – jų gausu srityse, siejamose su atmintimi ir erdvine orientacija (hipokampas), emocijomis (migdoliniai kūnai), sprendimų priėmimu (kaktinės žievės sritys) ir kt. Glumina tai, kad, nors kontraceptinė tabletė įvardijama kaip daugiausia tyrinėtas vaistas medicinos istorijoje, tyrimai dažniausiai apsiribodavo biocheminių savybių, fi­ziologinio efekto vertinimu. Tačiau, kaip ši kasdienė daugelio sveikų jaunų moterų palydovė veikia jų smegenis, kog­nityviasias funkcijas, emocijas ir kaip šis poveikis keičia moterų elgseną, ilgai buvo beveik netyrinėta. Tik per pastarąjį dešimtmetį šios srities tyrimų pagausėjo. Ką jie atskleidė?

Veidas, ko gero, svarbiausia žmogaus, kaip socialinės būtybės, kūno paviršiaus sritis. Veide yra dauguma jutimo organų, juo reiškiame emocijas, o kitų veiduose jas atpažįstame. Pagal veidą dažnai renkamės partnerį, vertiname priešingos lyties atstovo vyriškumą / moteriškumą. Intuityvus prioriteto teikimas vieniems ar kitiems veido bruožams per ilgą laiką lemia, kuriems bruožams lemta būti perduotiems iš kartos į kartą, o kuriems – nunykti. Veido bruožų vertinimas labai dažnai yra automatinis, t. y. jis įvyksta anksčiau, nei mes sąmoningai tą suvokiame ir didele dalimi yra nulemtas smegenų chemijos, taip pat ir cirkuliuojančių lytinių hormonų. Pastebėta, jog hormoninę kontracepciją vartojančios moterys veidus vertina šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, lyginant hormoninę kontracepciją vartojančių ir nevartojančių moterų smegenų atsakus į įvairias emocijas atspindinčius veidus, pastebėta, kad vartojančiųjų smegenų atsakai į piktus ir neutralius veidus buvo reikšmingai stipresni. Negana to, tyrime, lyginusiame smegenų struktūrinius parametrus, rasta, jog kai kurios smegenų sritys, taip pat ir atsakingos už veidų atpažinimą, hormoninę kontracepciją vartojančiųjų buvo didesnės nei nevartojančiųjų. Tokie tyrimų rezultatai signalizuoja apie pakitusį emocijų atpažinimą ir vertinimą, galintį turėti įtakos empatiškumo jausmui, ryšiams su partneriu ar kitais šeimos nariais. Šią mintį dar labiau sustiprina tyrimo, vertinusio, kaip hormoninę kontracepciją vartojančios ir nevartojančios moterys „mato“ vyriškumą vyrų veiduose ir kaip skiriasi jų prioritetai vyrų veidų vyriškumo atžvilgiu, rezultatai. Tiriant natūralų ciklą turinčias moteris, pastebėti svyruojantys moterų prioritetai: vaisingoje fazėje moterims patrauklesni vyrai, kurių veiduose daugiau vyriškumo bruožų (tokie bruožai siejami su geresne sveikata, didesne jėga), o kitu ciklo laiku moterys kaip patrauklesnius nurodo švelnesnių bruožų vyrus (tokie bruožai simbolizuoja rūpestingumą, pastovumą, polinkį rūpintis palikuoniais). Tyrimo, kuriame moterys dalyvavo du kartus – prieš vartojant hormoninę kontracepciją ir po trijų mėnesių jos vartojimo rezultatai parodė, kad vartojant hormoninę kontracepciją vyriškųjų bruožų svarba gerokai sumažėjo. To paties tyrimo autoriai palygino realias poras, kuriose vienos moterys vartojo hormoninę kontracepciją, o kitos nevartojo, ir nustatė, kad hormoninės kontracepcijos nevartojančioms moterims partnerių veidai buvo vyriškesni nei vartojančioms.

Reakcija į stresą, baimės ir nerimo išgyvenimas bei išraiška reikšmingai moduliuoja socialinę-emocinę elgseną. Vyrai ir moterys į stresą atsako skirtingomis fiziologinėmis reakcijomis, o nerimo jausmą ir su juo susijusius negalavimus moterys patiria dažniau ir / ar stipriau nei vyrai. Šiuos jutimus lengviau išgyventi moterims padeda natūralūs neurosaugikliai (estrogenai), o šios reakcijos sustiprėja, kai natūralių estrogenų ir progesterono lygis sumažėja, pavyzdžiui, atėjus menopauzei. Hormoninė kontracepcija slopina natūralių estrogenų ir progesterono gamybą ir palaiko žemą šių hormonų lygį. Eksperimentuose su baimę išprovokuojančiais dirgikliais pastebėta, kad hormoninę kontracepciją vartojančių moterų fiziologinis atsakas į baimę išliko ilgiau nei nevartojančiųjų. Galbūt tai vyksta dėl padidėjusio šių moterų hipokampo (su atmintimi, taip pat ir emocine, siejamos smegenų struktūros) jautrumo streso hormonui kortizoliui, pademonstruoto viename iš tyrimų. O gal atvirkščiai, dėl sumažėjusio kortizolio išskyrimo, kuris pastebėtas per psichosocialinio streso eksperimentus, kai buvo lygintos hormoninę kontracepciją vartojančios moterys su nevartojančiomis. Gali būti, kad prie stipresnių / ilgesnių emocinių reakcijų prisideda ir silpnesni hormoninę kontracepciją vartojančių nei nevartojančių moterų funkciniai ryšiai tarp smegenų sričių, atsakingų už dėmesio ir emocinio atsako reguliaciją. Šių ryšių stiprumas nustatytas naudojant funkcinio magnetinio rezonanso vaizdinimo metodą. Tokią galimybę patvirtina ir mūsų laboratorijoje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, atlikto tyrimo rezultatai, atskleidę, kad hormoninę kontracepciją vartojančių moterų elektrinis smegenų aktyvumas buvo didesnis nei nevartojančių, stebint įvairaus emocinio turinio vaizdus. O skirtumas ypač išryškėjo laiku, siejamu su dėmesiu ir stimulo atpažinimu, t. y. iki pusės sekundės po emocinio vaizdo pasirodymo.

Stasio Eidrigevičiaus piešiniai
Stasio Eidrigevičiaus piešiniai

Erdviniai gebėjimai (erdvinis jutimas, erdvinė atmintis, manipuliavimas erdviniais objektais mintyse ir pan.), vienas iš žmogaus intelekto komponentų. Kartu tai viena iš kognityviųjų savybių, ypač dažnai aptariamų kalbant apie vyrų ir moterų skirtumus. Yra žinoma, jog moterims erdvinių manipuliacijų atlikimas mintyse gerėja esant didesniam vyriškų lytinių hormonų – androgenų – lygiui ir prastėja tam tikrais menstruacinio cik­lo momentais, kai padidėja moteriškųjų hormonų (estrogenų ir progesterono) koncentracija. Pastebėta, kad hormoninės kontracepcijos vartojimas moduliuoja ir šią savybę. Hormoninė kontracepcija, priklausomai nuo jos sudėties, gali stiprinti arba slopinti androgenų receptorių aktyvumą. Tyrimai parodė, kad moterys, vartojančios androgenų aktyvumą stiprinančią kontracepciją, erdvines užduotis atliko geriau, o tos, kurių androgeninis aktyvumas buvo slopinamas – blogiau nei natūralų ciklą turinčios moterys. Šiuolaikinės hormoninės tabletės dažniausiai pasižymi androgenų aktyvumą slopinančiu poveikiu (androgeniškas poveikis sukeldavo daug neigiamų šalutinių simptomų, todėl kuriant naujos kartos kontracepciją siekiama jo išvengti). Būtent androgenišką poveikį slopinančią hormoninę kontracepciją vartojančių ir natūralų menstruacinį cik­lą turinčių moterų erdvinių užduočių atlikimą lyginome savo laboratorijoje vykdytame tyrime. Pastebėjome, jog atlikdamos erdvinio objekto sukimo mintyse užduotis hormoninę kontracepciją vartojančiosios rinkdavosi kitą (ne sukimo mintyse) strategiją, kuri pasirodė mažiau efektyvi: jų užduoties atlikimo tikslumas buvo mažesnis nei moterų, kurios nevartojo hormoninės kontracepcijos. Nustatėme, kad hormoninės kontracepcijos nevartojančios moterys, atlikdamos užduotį, dažniau nei vartojančiosios „sukdavo“ objektą mintyse, kaip ir buvo prašoma užduoties instrukcijoje.

Prabėgomis apžvelgiau tik mažą dalį aprašytų studijų šia tema ir jų rezultatų. Tačiau ir iš to, kas apžvelgta, ryškėja žinia, kad hormoninės kontracepcijos poveikis neapsiriboja konkrečia ją vartojančia moterimi, bet dėl socialinių ryšių išplinta plačiau – poroje, šeimoje, kolektyve. Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad be to, ką paminėjau, yra aprašyta tyrimų, kurių rezultatai neparodo reikšmingų kognityviosios ar emocinės veiklos skirtumų tarp moterų vartojančių hormoninę kontracepciją ir jos nevartojančių, todėl griežtų išvadų kol kas daryti dar tikrai negalime. Džiugu tai, jog dabar juntamas didesnis mokslininkų dėmesys šiai sričiai, todėl tikiu, kad moksliniais tyrimais pagrįstų žinių apie hormoninės kontracepcijos poveikį moterų smegenų struktūrai, funkcijoms ir elgsenai sulauksime vis daugiau. Tai papildys argumentų „už“ ir „prieš“ krepšelį, kai svarstysime vartoti hormoninę kontracepciją ar ne.

Jei paklaustumėte, ar hormoninės tabletės yra gerai, atsakyčiau – taip, labai gerai tam tikra prasme. Jos suteikia moterims (ir šeimoms) laisvę rinktis, kontroliuoti, planuoti savo gyvenimą, mėgautis lytiniu gyvenimu nebijant netikėtai pastoti. Dėl jų daugybė moterų išsprendžia daug rimtų su lytinės sistemos funkcija, hormoniniu disbalansu susijusių sveikatos problemų. Tačiau moterys privalo būti informuotos apie šių tablečių poveikį organizmui ir galėti įvertinti, ar tam tikru gyvenimo etapu jų vartojimas reikalingas, ar ne. O visuomenė, smerkianti anabolinius steroidus vartojančius sportininkus, turėtų suprasti, kad patrauklioje pakuotėje pateikta hormoninė piliulė taip pat nėra nekaltas papildas, kuris gali būti vartojamas neribotą laiką ir nuo ankstyvos paauglystės.

Gyvybes_mokslu_centras_LM.png