„Augau Vilniuje gana skurdžioje šeimoje, kartu su broliu ir mama, dirbusia mokytoja. Trejų metų susirgau gana sudėtinga liga ir ilgam buvau išsiųstas gydytis į sanatoriją netoli Riazanės, Rusijoje. Po gydymo, būdamas devynerių, iš naujo mokiausi vaikščioti ir grįžau namo. Buvau visiškai naivus, visus tuos ilgus metus gulėdamas lovoje nežinojau, nei kas yra parduotuvė, nei kas yra pinigai. Vėliau gana neblogai sekėsi tikslieji mokslai, laimėdavau olimpiadose ir, regis, septintoje klasėje – tuomet jau gyvenome tik mudu su mama ir gana sunkiai vertėmės – jai vis kartodavau: dar šiek tiek palauk, tapsiu profesoriumi ir mums nereikės vargti... Turėjau svajonę tapti fizikos profesoriumi, niekuo kitu.

Kad ir kaip ten būtų, visos mano svajonės žlugo. Į aspirantūrą įstojau ne ten, kur svajojau ir tikėjausi. Apsigyniau disertaciją, tačiau dirbau nepatikusį darbą. Mirė mama. Laikai keitėsi. Man teko eiti kitokiu keliu. Tuo metu atrodė, kad visur nesiseka.

Vėliau, jau būdamas penkiasdešimties metų, nuvykau į Angliją patobulinti anglų kalbos. Nutariau važiuoti į Braitono miestelį, pajūrio kurortą į pietus nuo Londono, kur indusų statyti karališki pavilionai... Tris savaites mokiausi kalbos, išlaikiau egzaminą. Ten man viskas patiko, gyvenau šeimoje, su kuria susidraugavau. Jie man padovanojo puikų istorinį filmą „Viltis ir šlovė“ („Hope and Glory“, 1987) – apie karo laikus Anglijoje. Daug ten visko įvyko. Bet svarbiausia: mano pagrindinis dėstytojas, aistringas šachmatų mėgėjas ir neįprastai įdomus žmogus, kiekvieną savaitę skirdavo vis kitai temai. Vieną iš jų skaitėme ir nagrinėjome man dar negirdėtą rašytojo W. W. Jacobso sukurtą mistinę istoriją „Beždžionės letena“ („The Monkey’s Paw“). Trumpai tariant, jos siužetas pagrįstas posakiu: būkite atsargūs su savo troškimais. Pagrindiniai šios istorijos herojai sutelkia dėmesį į savo troškimus nenumatydami fatališkų pasekmių. Tekstas prasideda įžanga: „Būk atsargus ko nors trokšdamas, nes gali tai gauti.“ („Be careful what you wish for, you may receive it.“)

Taip, man nepavyko įgyvendinti to, apie ką svajojau jaunystėje, bet, pradėjęs analizuoti kiekvieną gyvenimo vingį, save įtikinau (ir, man regis, pagrįstai), kad viskas susiklostė gerai. Likimas mane traukė tolyn nuo pražūtingų įvykių ir nelaimių. Vertinti sėkmę gali tik peržiūrėjęs, kaip susiklostė tavo gyvenimas.“ (Rišardas Fichmanas)

Dovilė Dagienė-DoDA. Šachmatininko Rišardo Fichmano portretas. Vilnius, 2017 m. kovas
Dovilė Dagienė-DoDA. Šachmatininko Rišardo Fichmano portretas. Vilnius, 2017 m. kovas