Dramteatrio premjera „Lokis“ (statė lenkai, vaidina lietuviai). Nuėjau labiausiai dėl to, kad „Noir Désir“ yra mano Top 5 grupė, o spektak­lis paremtas Bertrand’o Cantat ir Marie Trintignant tragedija Vilniuje. Kita vertus, dėl to, kad jis ta istorija paremtas, labiausiai ir nenorėjau eiti. (Spėju, darant teatrą, nereikia leidimo iš personažų prototipų?)

„Lokis“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
„Lokis“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Pradžioje režisierius pristato, kad spektaklyje bus Mérimée apysakos bei Cantat ir Luckaus istorijų motyvų, pastarasis, jei nežinojote, nudūrė žmogų ir iššoko pro langą. Salėje nusijuokia keliolika žmonių. Ok, gal nervai.

Toliau. Paaiškėja, kad sėdžiu tarp bepročių. Iš kairės mergina be paliovos čežena kažkokia šukų nuolauža. Ir juokiasi po kas antro sakinio kaip „Domino teatre“, kuriame nesu buvus. Iš dešinės – būrys turbūt aktorių draugelių, kurie geria, vaikšto iš salės lauk ir atgal, o kiekvieną frazę palydi prunkštimu ir komentarais. Šiaip žmones suprantu ir viską atleidžiu, bet blet’ – gerai, kad ginklo neturėjau.

Luckaus ir Mérimée spektaklyje – tik nuotrupos, viskas paremta gausia teismine ir žiniasklaidine medžiaga iš Cantat bylos. Šita baisi meilės, mirties ir kaltės istorija pasakojama ironiškai. Ironija yra pati puikiausia meninė priemonė. Na, bet per kurią vietą galima ironizuoti šituos tragiškus ir nesenus įvykius, tai aš jau nežinau. Sprendžiant iš publikos reakcijų, spektaklis yra komedija.

O režisierius yra videomenininkas, ir tas matyti. Scenografija, muzika ir vaizdo projekcijos (jose tiesiogiai į ekranus transliuojamas veiksmas iš scenos ir užkulisių) – vienas įspūdingesnių dalykų, ką esu mačius. Sakoma, kad šiuolaikinio jaunimo atbukusios juslės, visko turi būti daug ir ryšku, tai šekit. Forma tikrai yra vau, už ją verta eurus sumokėt ir neprailgsta sėdėt 3 valandas. Bet kokia šito šou mintis, apie ką čia viskas? Štai jums mockumentary, į kurį įsijautę patirsit, kaip turtuoliai tūsina pridūmytuose koridoriuose ir kaip Cantat jautėsi Lukiškėse. Tipo, žmogus-gyvulys, kultūra-natūra.

Pabaigoj skamba „Noir Désir“ daina. Vat egzistencinis menas, kurį suprantu.

Ožkytė iš Francijos