Karolis Bareckas

Pietryčių Azijoje praleidau pusę metų. Nemoku išvažiuoti trumpam. Ilgi mėnesiai, praleisti svetimose kultūrose, leidžia jas pamatyti iš labai arti, pažinti vietinius žmones, jų įpročius. Nemėgstu prisirišti prie kelionės plano – niekada nežinau, kuo viskas baigsis. Keliaujant man svarbu dokumentuoti tai, ką matau ir jaučiu. Pirmiausia, sau pačiam. Keliavimas Azijoje yra intensyvi patirtis ir norisi kuo daugiau jos išsaugoti, neleidžiant nugrimzti į praeities užkaborius. Mėgstu sėdėti kur nors mieste, stebėti aplinką ir įvilkti ją į teksto rūbą. Keliauju iš smalsumo, rašau iš įpročio.

 

b_600_405_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-09-22_nr._3630-3631_bareckasjuodas.jpg

 

kita pusė

persiritu į kitą gaublio pusę
kad pamirščiau tą
gličios kasdienybės gniužulą
kurį užkasiau po lauko akmeniu

retsykiais mėgstu keisti pavidalus
plaukų ilgį
rankų skaičių ir kailio plaukuotumą
man patinka kai manęs nepažįsta
kai šaukia negirdėtais vardais
priversdami užmiršti
ar tikras esu ar mitologinis

2017-02-16, Ko Čangas, Tailandas

 

karštis

tropinės kaitros pirštai
sąžiningai užkamšo kiekvieną odos porą
rodos dar akimirka
ir išsilydysiu it karštas vaškas
išbėgsiu per kraštus
taip ir neprisimindamas
savo ankstesnės formos

vėliau jau iš įpratimo
tampu lipnus
lyg lubomis vaikštančio voro kojos
galiu prisiklijuoti prie peizažų
šventyklų
gatvės pardavėjo raukšlėto veido
ir visur būsiu kviestas svečias
niekur nebūsiu tik prašalaitis
kurį lemta išvaryti pagaliu

tada panirs į gelmę saulė
kad kiekvienas bent sykį
turėtų galimybę pasiklysti
ir ilgai stovėsim nebylioj nakty
jausdami kaip šlampa pažastys

2017-04-19, Jangonas, Mianmaras

 

lingvistika

svečiuose pas 40 tautų
išsilaisvinu iš kontekstų
kad tapčiau permatomas lyg voratinklis
nutįsęs tarp nepažįstamų miestų

raudonos lūpos
užrašo melodijomis kasdienybę
retsykiais pavogdamos
iš koncertų salių
šiek tiek klasikinės muzikos

vakarais iš nugaros prisėlindavo gatvės
ir išsiliedavo kriokliais
ant atsitiktinių kūnų
iškart per visas oktavas

2017-06-27, Luang Prabangas, Laosas

 

b_600_450_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-09-22_nr._3630-3631_IMG_1045.jpg

šeštadienio metafizika

jeigu būčiau katinas
saulėtą šeštadienio popietę
tingiai gulėčiau pavėsyje
gaudydamas kailiu ropinėjančias blusas
murkčiau man vienam girdimus taktus
užrašytus dar tada
kai nebuvo nei natų
nei dviejų ketvirtinių ritmo

būčiau katinas filosofas
visur vaikščiočiau vienas
neprisileisčiau artyn
Platono Aristotelio
Herakleito
ir kitų graikų
kad ir kiek jų sutikčiau kelyje

niekada nieko nesakyčiau nes
per devynis gyvenimus
pavargau nuo žodžių
iš jų Babelio bokštai išauga
o man gerai ir ant žemės

kas rytą laukčiau
kol kas nors įpils pieno

tiek ir užtektų

2017-02-25, Pai, Tailandas

 

sukilėliai

mano mėnesiai prarado pavadinimus
išsipaišė veidus suodžiais
ir pasislėpė džiunglėse
laukdami kada galės
užnuodytomis ietimis
suvarpyti kiekvieną
nuo būrio atsiskyrusią minutę

kur mano pirmadieniai ir sekmadieniai
noriu retsykiais nunešti jiems maisto
kad nepadvėstų

2017-02-28, Pai, Tailandas

 

narvelis

jei pasistatyčiau metalinį narvelį
su vaizdu į pilką kalnų veidą
ar nepavargčiau nuo jų žvilgsnio
kas rytą priekaištingai skaičiuojančio
kiek kvadratinių metrų užimu erdvėje

tačiau už grotų yra mažiau klausimų
ir tik dyla laiko uolos
virsdamos neaprėpiama dykuma
kurioje būdamas laisvas
ieškočiau artimiausios oazės
savo kupranugariui

saulė degintų it karščiausias laužas
kol nusiluptų oda
ir teliktų šliaužti
rangantis visu kūnu

drama ne mano žanras
todėl žemėlapius palieku paklydusiems

užsimūryčiau visas duris
kad tik niekas netrukdytų
kalenti snapu į metalines grotas

2017-03-09 Koratas, Tailandas

 

per vidurį

anapus Mekongo
švystelėjau į besočius laiko nasrus
niekuo dėtą savaitę
susisupusią į prakaituotą skarą
it purvinas įkapes

kartais sunerimstu
ar jau šviečia mano metų kapšo dugnas
iš kurio neatsakingai dalinu savo lobius
gal ateis vieną dieną kažkas
ir papildys jį viduryje kelio
neleisdamas patirti to jausmo
kai ranka nieko neberanda

atsitiktinumų virtinės
tarp kilometrus
besidriekiančių kelio stulpelių
beveik nematomos
tik žiojėja alkstančios akiduobės
neturėdamos jokio motyvo elgtis kitaip

tada apsivelka pranašo rūbais
kiekviena sekundė
tačiau svetima kalba neleidžia
kada nors su jomis suartėti

2017-03-23, Nong Khai, Tailandas

 

suaugęs

mano šaknys grobuoniškai apraizgo
kiekvieną miesto tvorą
ir visas kelyje pasitaikiusias
atsitiktines sienas

godžiai ragauju jų šaltumą
nuo iškvėpimų ant betono
renkasi lašai
o tada pradeda kapsėti
vienodais intervalais
nes vanduo mėgsta ritmą
ir matematinius apskaičiavimus

kartais nedarau nieko tik senstu
kai atsibosta kuriam laikui sustoju
nors man patinka
kai storėja žievė
ir šaknys stiebiasi vis aukščiau
užkariaudamos naujus horizonto metrus

2017-03-24, Nong Khai, Tailandas

 

būtasis kartinis

tarp suklypusių lūšnų
šiukšlių krūvų
ir gatvėje besipešančių šunų
įsismelkęs karštis
yra pernelyg savimi patenkintas
neatsitraukiantis nuo purvinos kasdienybės
net nusileidus vakaro užuolaidai

šioje šalyje vienuoliai susisupo
į kavos tirščių spalvos apdarus
bet prarado savo šventumą
kuris varvėdavo
su kiekvienu prakaito lašu
į seniai lietaus neplautą žemę

ir vis dėlto šioje paraštėje
rasdavau save
ir milijardus pavidalų tampančių tikrove
vos tik nepažįstamos akys
užduoda naują klausimą

2017-04-08, Tanlinas, Mianmaras

 

skaitymai

Saigono gatvių šešėlių žaismas
užburiantis
siūlantis užmarštį
ir tūkstantį metų vienatvės

renkuosi kvėpuoti tavo odos poromis
nes tik tada viskas tampa
bent kažkiek prasminga

o paskui magija baigiasi
ir grįžtu į įprastą klaidų taką
kuriame išvyniojame savo odas
lyg senovinius papiruso ritinius
noriu perskaityt tave ir parašyt disertaciją
nes tu mokslo neįminta mįslė
kuri žavesnė
už žvaigždėtą dangų virš manęs ir
moralės dėsnį manyje

2017-05-02, Hošiminas, Vietnamas

 

Karolio Barecko nuotraukos
Karolio Barecko nuotraukos

ak-47

tikiuosi tavo apkaba pilna
šiandien taip velniškai karšta
ir nėra nieko labiau vėsinančio
nei šaltos kulkos
preciziškai įsirangančios į kūną
šiek tiek lauktos
šiek tiek numylėtos
pakvipusios paraku ir svilėsiais

o tada vėl pradedu jausti vėją
besiblaškantį po skylėtą kūną
atrodo galėčiau taip per amžius stovėti
laikas mano pusėje

saulė išdžiovina kraują
smėlis apgaubia estetika
tik girdisi ausyse prieš užmiegant
kaip spaudi mažais pirštais gaiduką
kaip virpa tavo pečiai nuo atatrankos
kaip apsiniaukia žvilgsnis kai nepataikai

tada labiausiai man patinki

2017-07-16, Kongloras, Laosas

 

la mer

dienos kuriose nebuvo jūros ir kalnų
pasiliko pageltusiuose istorijos metraščiuose
tam kad kažkada sudegtų
su visa Aleksandrijos biblioteka
o vėjas išpustytų pelenus po tylią žemę
kurios murmėjimo nesigirdėdavo
net priglaudus ausį prie
žolėto kūno

tada nustojome būti vieni su kitais
nes per tūkstančius gyvenimų tapom išrankūs
o gal tiesiog išsiugdėme skonį
atskirti kvailį nuo išminčiaus

jūra rytais atsitraukdavo nuo kranto
o popiet sugrįždavo atgal
ir skaičiuodavo laiką savo metodais

stebėdavau jos preciziškumą
netelpantį į literatūrines paraštes
ir spinduliuojantį matematiko kantrybe

2017-05-31, Kat Ba, Vietnamas

 

b_250_347_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-09-22_nr._3630-3631_2017-09-22_nr._3630-3631_virselis.jpg

2017-09-22 nr. 3630-3631

|
Židrijos Janušaitės performansas, atliktas „Winter CREATurE 4x4“, Kaunas, 2016. Dainos Pupkevičiūtės nuotraukaAvrom Sutzkever. Batų vežimas
vienas eilėraštis


Loading

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai