Beata Baublinskienė. Konkurso medus ir degutas

2017 m. rugsėjo 16–22 d. Vilniuje surengtas pirmas tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas. Jis pavyko – suvažiavo išties nemažai dalyvių: 54 jauni – 18–35 metų – dainininkai iš įvairių pasaulio šalių. O konkurso finalas įtikino, kad renginio lygis aukštas. Rugsėjo 22 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre varžėsi septyni puikiai dainuojantys solistai, tad buvo išties smalsu, kaip žiuri paskirstys vietas, nes uždavinys, manau, nebuvo lengvas. Tiesa, kai sudainavo septintasis finalo dalyvis – ukrainietis tenoras Valentinas Dytiukas (konkursantai turėjo sudainuoti po vieną ariją pirmoje ir antroje koncerto dalyse), beveik nekilo abejonių, kas yra konkurso lyderis. Jo atlikta Hercogo arija iš Giuseppe’s Verdi operos „Rigoletas“ ir ypač antrąją koncerto dalį užbaigęs Kavaradosio romansas iš Giacomo Puccini’o operos „Toska“ nuskambėjo nepaprastai įtikinamai. Tad sulaukus rezultatų, kad ir kaip tikėtai ar netikėtai atrodė kitų apdovanojimų ir premijų pasiskirstymas, V. Dytiukui skirta pirmoji vieta tikrai nenustebino. Nustebino nugalėtojui tekęs specialusis prizas: kažkodėl skambaus balso, grynai operinio formato tenorui galimybę debiutuoti scenoje padovanojo Kauno valstybinis muzikinis teatras, o ne Lietuvos nacio­nalinis operos ir baleto teatras, kaip buvo skelbiama konkurso anonsuose („Be piniginių premijų laureatų taip pat laukia koncertiniai prizai, kurių svarbiausias – galimybė kitą sezoną debiutuoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre“). Savo premiją – debiutą dar kitą sezoną –­ LNOBT skyrė antrosios vietos nugalėtojui baritonui Modestui Sedlevičiui. Ne man vienai kilo klausimas: kodėl ne V. Dytiukui ir ką šis puikus tenoras veiks vis dėlto daugiausia operetes statančiame Kaune. Ar Vilniuje tenorais lyja?.. Puiku, kad LNOBT pakvietė užsienyje gražią karjerą darantį lietuvį, tačiau jį galima pakviesti ir be specialios progos. Kiek­vienas žaidimas turi savo taisykles, tad kodėl reikia išradinėti dviratį? Antai Nacionalinė filharmonija rugsėjo 30 d. surengė vasarį vykusio tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtojos Yurinos Arai koncertą („prime time“ pozicijoje) su simfoniniu orkestru. Manau, svarbaus konkurso nugalėtojas vertas būti pakviestas pasirodyti vienoje pagrindinių šalies scenų, pagaliau tai ir paties konkurso prestižo klausimas. Tačiau tik tai ir buvo šaukštas deguto konkurso medaus statinėje.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-10-06_nr._3633_noreika.jpg

Kaip jau minėjau, konkurso lygis aukštas: tarp dalyvių netrūko talentingų, ryškių asmenybių, juos vertino rimtų profesionalų žiuri. Vertinimo komisijos pirmininkė – garsus lietuvių kilmės vokiečių sopranas Lilija Šukytė, nariai – pats Virgilijus Noreika, ne tik legendinis solistas, bet ir garsus pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, taip pat – mūsų žymi solistė ir gerbiama pedagogė, LMTA profesorė Asta Krikščiūnaitė, Europoje išgarsėjusi slovėnų operos solistė, mecosopranas Marjana Lipovšek, JAV ir Europos didžiosiose scenose dainavęs dramatinis sopranas Michele Crider (JAV), Londono Guildhall muzikos ir dramos mokyklos, Karališkosios muzikos akademijos bei Manheimo aukštosios muzikos mokyklos dainavimo profesorius, bosas Rudolfas Piernay (Vokietija) bei atlikėjų vadybininkas, tarptautinės kompanijos „Robert Gilder & Co“ vykdomasis direktorius Robertas Gilderis (Didžioji Britanija). Komisijos sekretorius – Deividas Staponkus.

Taigi komisijos kompetencija ir įvairiapusiškumas neabejotinas. Be to, pasirodyti prieš šiuos žmones – puikius ir daugelį ryšių turinčius pedagogus bei tarptautinėje erdvėje dirbantį vadybininką – jaunuoliams naudinga, net jei ir nelaimi konkurso ar netampa laureatais. Manau, ir žiuri nariams, kurių dauguma atstovavo Vakarų operos pasauliui, smalsu pasižvalgyti labiau po Rytų Europos ir apskritai Rytų šalių talentingų dainininkų „rinką“, kuri, pripažinkime, yra turtinga. Dalyvių dauguma – iš mūsų regiono bei keleto Azijos šalių, tai atspindėjo ir finalininkų atstovaujama geografija. Finale varžėsi dainininkai iš Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Mongolijos ir Pietų Korėjos. Beje, iš pastarosios šalies pateko net du dalyviai, kad ir kokie būtų komentarai apie „kitokius“ rytiečius (nepakankamai emocionalūs, trūksta sceninio artistiškumo), vis dėlto du finalininkai iš Pietų Korėjos liudija, jog ir tolimoji Korėja – dainingas kraštas ir jo atstovai turi arba moka pasirinkti Europoje – puikias dainavimo mokyk­las. Konkurso I ir II turo perklausose LMTA Didžiojoje salėje nesilankiau – pasinaudojau rengėjų (VšĮ „Natų knygynas“ ir LMTA) teikiama patogia paslauga: vyko tiesioginės transliacijos internetu, be to, visus pasirodymus ir dabar galima peržiūrėti jutube. Gyvai klausiausi konkurso finalo LNOBT. Beje, tą patį vakarą Kongresų rūmuose vyko Valstybinio simfoninio orkestro sezono atidarymo koncertas su garsiais solistais, tačiau neturėjau jokių abejonių, kur eiti –­ į konkursą ar į koncertą. Mat anapus gat­vės skambėjo tai, kas jau pripažinta ir a priori vertinga, o čia publika turėjo progos tapti gyvo reiškinio liudininke – pamatyti, kaip gimsta galbūt būsimos žvaigždės. Nė neabejoju, kad ne vienas iš tų, kurių pavardes konkurse išgirdome pirmą kartą, padarys puikią karjerą.

Jaunųjų dainininkų energija ir talentas, jų „kovinis nervas“ negalėjo nepaveikti publikos – tvyrojo azartiška ir labai operinė atmosfera: po kiekvieno pasirodymo pasigirsdavo konkursantą palaikančiųjų šūksniai, o skambant vienai arijai pasigirdęs mobiliojo telefono skambutis pasivaideno ne kaip užklydusio atsitiktinio žiūrovo išsiblaškymas, bet netgi kaip tyčinis noras sutrukdyti tuo metu dainuojančiajam scenoje... Gal taip ir nebuvo, bet azartas ir entuziazmas tiek scenoje, tiek žiūrovų salėje liejosi per kraštus.

Konkursantams talkino LNOBT simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Modestas Pitrėnas – jautrus dainininkų sąjungininkas.

Finalas buvo sumanytas kaip dviejų dalių koncertas (jį tiesiogiai transliavo LRT „Kultūros kanalas“). Pirmajam abiejose dalyse teko dainuoti baritonui Kyubongui Lee (g. 1983) iš Pietų Korėjos – Italijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų absolventui. Jis atliko Valentino rečitatyvą ir kavatiną iš Charles’io Gounod operos „Faustas“ ir Renato ariją iš Giuseppe’s Verdi operos „Kaukių balius“. Dainavimo kokybė puiki, balso vedimas tobulas, tačiau galbūt ryškiau atsiskleisti kitų dainininkų kontekste sukliudė tai, kad jam teko dainuoti pirmam – psichologiškai, manyčiau, tai gana sudėtinga. K. Lee tapo konkurso laureatu.

Solistą pritemdė antroji konkursantė, sopranas Margarita Levchuk (g. 1990) iš Baltarusijos. Tai nepaprastai ryškaus artistinio temperamento ir stipraus balso dainininkė. Traputė, jaunutė (vos pernai tapo Minsko didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro soliste ir rengia pirmą didelį vaidmenį – Džildą „Rigolete“), tačiau scenoje prikausto žiūrovų dėmesį tiek vaidyba, tiek dainavimu. Jos sudainuota Violetos arija iš pirmojo „Traviatos“ veiksmo abejingų nepaliko, juolab kad netikėtai keletą Alfredo frazių, kurios įsiterpia į ariją, iš salės padainavo atėjęs konkurso pasiklausyti Vaidas Vyšniauskas (Kristianas Benediktas), beje, tai buvo spontaniškas M. Pitrėno sumanymas. Tiesa, antroje koncerto dalyje atlikdama Olimpijos ariją iš Jacques’o Offenbacho „Hofmano pasakų“ M. Levchuk šiek tiek perspaudė. O gal tiesiog jos vilkima rožinė lėlės Olimpijos suknelė perdėm rėžė akį... Solistė suvaidino visą mizan­sceną, tačiau pabrėžtinai utriruotas (kaip ir turėtų būti pagal vaidmenį) vokalinis atlikimas, spektaklyje galbūt būtų buvęs „savo vietoje“, konkurso aplinkoje sukėlė abejonių.

Beje, tą pačią Olimpijos ariją dainavo ir kita finalininkė Tetjana Zhuravel (g. 1984) iš Ukrainos. Nors abiejų sopranų pasirodymus skyrė kiti finalininkai, jos viena kitai sutrukdė. Mat santūrus, grynai koncertinis T. Zhuravel atlikimas po baltarusės sceninės fejerijos pasirodė perdėm prėskas, kita vertus, vokaliniu požiūriu ukrainietė išlošė – jos balsas skambėjo gerokai lygiau ir maloniau. Pirmoje koncerto dalyje T. Zhuravel gražiai atliko Džildos ariją, tad galbūt atlikėjos balso grožis lėmė, jog pelnyta daugiausia publikos simpatijų. Beje, Kijevo nacionalinės operetės solistė pernai Vengrijos na­cionalinėje operoje atliko Siervos Marios vaidmenį mums puikiai žinomoje Péterio Eötvöso operoje „Meilė ir kiti demonai“ – tai liudija nemažą solistės sceninę drąsą.

Vis dėlto nė vienai solistei nepavyko iškovoti prizinės vietos. Apskritai tai gana paradoksalu, nes sopranų tarp konkurso dalyvių buvo daugiausia, o laimėjo trys vyrukai!.. Aš sirgau už M. Levchuk – sceninis atvirumas paperka.

Trečią vietą pelnė baritonas iš Mongolijos Badralas Chuluunbaataras – Mongolijos muzikos ir šokio koledžo bei Rusijos Gnesinų muzikos akademijos absolventas, dabar – Magnitogorsko operos (Rusija) solistas bei daugelio įvairių konkursų prizininkas. Jis puikiai padainavo Valentino rečitatyvą bei kavatiną iš operos „Faustas“ ir ypač įtaigiai – Rigoleto ariją iš to paties pavadinimo G. Verdi operos.

Dar vienas finalininkas iš Pietų Korėjos, tenoras Sehoonas Moonas (g. 1984), pelnė specialų Virgilijaus Noreikos prizą. Jis baigė bakalauro studijas Dan­kooko universitete Seule, vėliau tobulinosi „La Scala“ teatro akademijoje, o šiais metais debiutuos garsiajame Glaindborno festivalyje (JK). Atlikęs Hercogo ariją iš operos „Rigoletas“ bei Fausto ariją iš to paties pavadinimo operos, dainininkas daugelį sužavėjo itin kokybišku dainavimu, gražiu lyrinio tenoro balso skambesiu.

Na, ir pagaliau – nacionalinis finalo pasididžiavimas, vienintelis lietuvis, įveikęs visas konkurso pakopas, antros vietos laimėtojas baritonas Modestas Sedlevičius (g. 1987). Manheimo aukštosios muzikos mokyklos auklėtinis, prieš tai LMTA baigęs parengiamuosius dainavimo kursus bei chemijos studijas Vilniaus universitete, dainavo Rodrigo rečitatyvą, ariją iš G. Verdi operos „Don Karlas“ ir Figaro ariją iš G. Rossini’o operos „Sevilijos kirpėjas“. Galbūt didžiausias jaunojo solisto privalumas – tipiškai baltiška sceninė elegancija (kokia anksčiau tarybiniame kine išsiskyrė ir už kurią buvo vertinami lietuviai aktoriai). M. Sedlevičius pelnė net du specialiuosius prizus – be minėto debiuto LNOBT, dar ir galimybę debiutuoti Estijos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Per apdovanojimų ceremoniją savo specialiuoju prizu komisijos pirmininkė Lilija Šukytė apdovanojo trečiojo turo nepasiekusią, tačiau konkurse puikiai pasirodžiusią sopraną Liną Damb­rauskaitę.

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai