Vėlinių rytas. Viena kita prabėgusio vakarėlio šmėkla knapsi vagono gale. Pagal bėgių išlinkimus dreba kalijų kupstai. Metro pakyla virš Senos – laikas lipti. Rafinuota juodaodė ilgomis kasyčių pynėmis stveria gėles ir eina išėjimo link. Kapinės netoli.

Madame Geneviève čia sugrįžta reguliariai. Jos išraiška mąsli, judesiai apgalvoti, kalba lakoniška.  Myliu tave per amžius. Toks užrašas žymi Sofijos kapą, ant kurio ponia jau sukrovė elegantiškas kalijas. Sofija – septynioliką metų Madame Geneviève džiuginusi pudelė, kurios atminimą saugo nuotraukos akmeny, ant kapo nutupdytas molinis balandis ir prierašas – tavo mamytė. Madame Geneviève – ne vienintelė čia savo keturkojų vaikų gedinti motina. Ilgimės tavęs, Bunga. Šalia šio užrašo rūpestį išduoda gyvos gerberos ant triušės kapo. Mimi atminimui. Mimi pamiršti neleidžia saulės nublukintas katės namelis su visai šviežiai įklotu užtiesalu. Tipsis, Tutūnas, Bobas, Ketė, Šachrazada, Nikas, Tabu, Ulisas, Džokeris, Klemensas, Darka, Ketė, Kudlius, Dudu, Sisi, Daltonas, Pomponas ir dar kiti virš keturiasdešimties tūkstančių gyvūnų yra palaidoti šioje gaivioje Senos pakrantėje į Šiaurės vakarus nuo Paryžiaus.

Michelio Houellebecqo šuns Klemenso kapas. Autorės nuotraukos
Michelio Houellebecqo šuns Klemenso kapas. Autorės nuotraukos

Šunų kapinės, nors antkapiai rojų žada ir kitiems gyvūnams, - 1899 metais Asnières-sur-Seine priemiestyje įkurtas zoologinis nekropolis. Sako, kad pirmasis toks moderniojoje istorijoje. Aktorei, žurnalistei ir vienai aktyviausių sufražisčių Margaritai Durand su teisininku Žoržu Harmois jį įkūrus, šis žemės lopinėlis šalia Senos buvo sala, tad lankytojams tekdavo laivu kirsti šalia tyvuliuojantį prancūzišką Acheroną. Beje, pačios įkūrėjos Margaritos Durand augintinis palaidotas šiose, paradoksalu, Šunų kapinėse. Mano mielam ir gražiam baltam žirgui, mirusiam 35-erių metų ir tarnavusiam man 25-erius metus. Gedžiu jo kaip gedima gero tarno ir draugo. Ši atminimo lentelė ir kita šuns Bario skulptūra pasitinka visus lankytojus. Jis išsaugojo 40 gyvybių, tačiau 41-oji jį nužudė. Šuo Baris 1800-1814 metais sėkmingai gelbėtoju dirbo Alpėse, o po mirties jo kūnas buvo perduotas Berno istorijos muziejui. Berno skulptūra šiose Šunų kapinėse – ir šlovė visiems keturkojams didvyriams, ir gėda visiems dvikojams antiherojams.

„Nesinori, kad juoktųsi“ – nuoširdžiai ir net kiek naiviai Sofijos kapą tvarkydama atsiveria Madame Geneviève. Subliuškę teniso kamuoliai su dantų žymėmis, suskilusios širdelės iliustracija, paso nuotraukas primenantys augintinių portretai, spalvotų amžinybės akmenėlių pripildytas ėdalo indelis, pastelinių spalvų porcelianinė Marija. Tu buvai mano vienintelis draugas, Dikai. Jūs atstojote man vaikus, kurių neturėjau. Tu mums buvai lyg 6kg gryniausios meilės. Plastmasinių gyvūnų statulėlių kičas čia alsuoja skaidriu liūdesiu. Primityviai sueiliuoti posmai transformuojasi į keistą sielvartą. Vėjyje barškant butaforiniams labradorės Titi karoliams, ir tu po kapines žvalgaisi šiek tiek komiška, nuliūdusi, bet pakylėta. Stebi Madame Geneviève lyg žiūrovės teisėmis įsliūkinusi į intymų asmeninės istorijos ritualą. O tave stebi visas Šunų kapinių Panteonas – TV filmų žvaigždė vilkšunis Rintintinas, I pasauliniame kare tarnavęs  Dikas, XIX amžiaus Prancūzijos kariuomenės kompanionas Ūsas.  Nieko čia juokinga.

Kapinių įkūrėjos Margaritos Durand arklio kapas
Kapinių įkūrėjos Margaritos Durand arklio kapas

Labiau paradoksalu. Kovo 25-ąją vidury nakties tavo širdis nustojo mušti ir pasaulis tapo niūrus. Miegok, vaikine. Ačiū tau, mažasis Klemensai. To oranžinio kudliaus nuotrauka įvaizdinto kapo prižiūrėtojas – kontraversiškas prancūzų rašytojas Michelis Houellebecq'as, kuriam Klemensą primena ne tik Šunų kapinės, tačiau ir praėjusiais metais Paryžiuje rengta paroda Rester Vivant. Pats rašytojas be skrupulų teigia esantis islamofobas, o kiti dar priduria, kad jis – rasistas, seksistas ir uždeda šiuolaikinio Prancūzijos enfant terrible karūną. Visgi visai kitoks Michelis Houellebecq'as kalbėdamas apie savo Klemensą. Tik šuo gali besąlygiškai patikėti savo išgyvenimą žmogui. Ir vaikas, tačiau vaikas neturi pasirinkimo. O šuo yra meilės mašina. Klemensas nuo kapo nuotraukoje liežuvį iškišęs alsuoja orus ir patenkintas. Matyti, kad tėvelis Michelis kasdiena rūpinosi atsakingai.

  • Ačiū tau, Micheli.
  • Ne, tai tau ačiū, mažasis Klemensai.

Vėlinių popietė. Madame Geneviève, pasirūpinusi Sofija, kapines palieka legnvesnė. Metro jau išblaivėjo prabėgusio vakarėlio šmėklos. Reikšmės neprarandantis atminties ritualas pabaigtas, bet jis dar pasikartos. Ačiū tau mažasis Rikai, Princese, Klemensai ir kiti. Tai lyg neišvengiamas leitmotyvas aidi antkapiuose, daugina intymias draugystes iki nebesuvokiamos gausos ir galiausiai tampa šiek tiek visų čia apsilankiusių žmonių istorija.

O O O

Anonimiškas atsiliepimas apie Šunų kapines Trip Advisor: POOR. „Pretty interesting but not worth €3.50 I'm sorry. It's a little far out of town and not worth the trip. We got into pere lachaise cemetery for free which is brilliant“