Grzegorzas Kielaras gimė 1954 m. Tarnovske Gurose. Ten gyvena ir dabar. Debiutavo vėlai – 2011 m. eilėraščių rinkiniu „Ir ko gero taip geriau“ („I chyba lepiej tak“). 2014 m. išleido knygą „Pakraščiu“ („Skrajem“), 2016 m. – „Mazgai mazgeliai“ („Węzły węzełki“).

 

Wiesławo Leszczyńskio nuotrauka
Wiesławo Leszczyńskio nuotrauka

 

Balsai

Petriukas gyvena ketvirtoje palatoje
gyvena tinkamiausias žodis ne kol kas
neturi kur grįžti
ir tikėtina pasiliks čionai
iki sausio vidurio
Petriuko darbas darbą gena
suka cigaretes iš susmulkintų cigarų
žaidžia pingpongą vaikšto į treniruoklių salę
visus apdalija šypsena
sako kad nuo to karto ėmęs girdėti balsus kurie
sklinda lyg ir iš viršaus
tada išeina į uždarą vidinį kiemelį pasistiebia ant pirštų ir tiki
kad kartą jam pavyks paliesti
dangų

 

Irusis*

atvežė jį naktį patyliukais
tartum kažką gėdingo
ryte paaiškėjo kad Irusiui šešiasdešimt ketveri
pragulos ant uodegikaulio ir sauskelnių
pamaina
neabejotinai lubų reljefą pažino geriau
nei savo kišenę
jo plaštakos mažos it popierinės

Irusis yra trapus kiek apsiglamžęs
ir aiškiai nekalbus
pagyvėja tik vakaro valandomis
kai sesuo Malgožata jį apklosto
arba ankstyvą rytą
sveikindamas dieną tyliu vardan Tėvo ir Sūnaus
kaimyninėje lovoje tada nepastebimai
persižegnoja

Irusis nėra komplikuotas
veikiau lengvai aptarnaujamas
ir prognozuojamas
retkarčiais paprastai paskelbia
krūva langas paukščiai
skiriasi tik jų eiliškumas

šįryt anksti sesuo Malgožata
atvėrė langą
ant palangės nusileido du balandžiai

šie paukščiai tau priklauso
Irusi

* Irusis (Iruś) – mažybinė vardo Irenėjus (Ireneusz) forma.

 

ko nežinai

tikrai to kad prieš aušrą paukščiai
skraido laisviau o rūke gražiausiai
skamba dūdelė kad medžiai svetingi
po vidurnakčio o vakarinė dyvinutė švyti žaliai
ir išsiskleidžia tik vakarop
kad Mona Liza buvo vyras o Leonardo
jaunystėje pavadino jį Salai
jei tai yra net ne visai tiesa
tai ir taip daug ką keičia nemanai?

 

tikrai nežinai ir to kad po penkių
milijardų metų saulė taps baltąja
nykštuke o tai reikš kitos planetos
ieškojimų pabaigą
tik kaip tau visa tai gali rūpėti
jei iki šiol neapsisprendi
– pageidautum prancūziškos meilės
ar rusiškos ruletės

 

Meilė palankiomis sąlygomis

pastebėjau
skelbimuose meilę
palankiomis sąlygomis
susisiekti darbo
valandomis
arba iškart iš ryto
angelas sargas nemato
jokių kliūčių
nelabasis garantiją atsiunčia
trim egzemplioriais
su prierašu – švarus reikalas
meilė diskretiškai merkia
akį

 

Maiklas turi sumanymą

Maiklas kuris dar neseniai buvo Mykolas norėtų
pasikalbėti su kunigu
kunigas ateina labai anksti todėl Maiklas pramiegojo
jau du kartus
šiandien jį pažadino slaugytoja iš naktinės pamainos
ir dabar lūkuriuoja
virpėdamas visu kūnu prie apžiūrų kambario durų
kai pasirodo kunigas sako kad turėjo sumanymą
kaip užpildyti
milijonus skrandžių
kaip perimti saulės energiją ir po to ją išsaugoti
ir net ko imtis kad pasaulyje neliktų karų

tik kad reikalas jau nebeaktualus nes naktį
kažkas nukniaukė sumanymą kartu su žiebtuvėliu
ir pakeliu
plonų laitų*
kuriuos laikė po pagalve

* „Lights“ tipo cigaretės.

 

Iš lenkų kalbos vertė Tadas Žvirinskis

 

Wisławos Szymborskos koliažas (Michało Rusineko nuosavybė) iš M. Mažvydo bibliotekoje veikusios parodos „Wisławos Szymborskos koliažai“. Szymborska daug metų kūrė koliažinius atvirukus ir įvairiausiomis progomis dovanodavo juos draugams. Kurti koliažus buvo viena mėgstamiausių poetės veiklų. Tai ji darė su nepaprastu kruopštumu ir dėmesiu menkiausiai detalei. Koliažams būdingos taiklios pastabos ir siurrealistinis humoras.
Wisławos Szymborskos koliažas (Michało Rusineko nuosavybė)  iš M. Mažvydo bibliotekoje veikusios parodos „Wisławos Szymborskos koliažai“.  Szymborska daug metų kūrė koliažinius atvirukus ir įvairiausiomis progomis dovanodavo juos draugams. Kurti koliažus buvo viena mėgstamiausių poetės veiklų. Tai ji darė su nepaprastu kruopštumu ir dėmesiu menkiausiai detalei. Koliažams būdingos taiklios pastabos ir siurrealistinis humoras.