Rasa, sudie

Gruodžio 28 d. netekome dailininkės grafikės Rasos Dočkutės.
R. Dočkutė gimė 1938 m. rugpjūčio 12 d. Pumpėnuose. 1962 m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą. Dalyvavo paro­dose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios dailininkės kūrybos parodos 1982-aisiais ir 1985-aisiais surengtos Vilniuje, o 1985-aisiais – Kaune. Kūrė plakatus, pramoninę grafiką, atvirukus, emblemas, iliustravo vaikų knygas. R. Dočkutės akvarelės, pastelės ir piešiniai poetiški, dekoratyvūs, stilizuoti, ryškių spalvų.

Buvome draugai. 1957–1962 m.  kartu studijavome Dailės instituto Grafikos katedroje. Mūsų kurse buvai viena gabiausių ir ypatinga tuo, kad  vienintelė nebijojai profesoriaus Vlado Drėmos. Dar taip neseniai, gruodžio pradžioje, kartu sėdėjome ir juokavome draugų būryje. Ir dabar regiu tave, Rasa, kaip varnelę: juodą, nes turėjai ilgą juodą kasą, baltą savo optimizmu, šviesiais kūriniais ir skaidriu juoku.
Nepriklausei jokioms grupėms, „tiesinančioms“ dailininkų kelius ir lengvinančioms karjerą. Buvai viena iš dailininkų vienišių, o karjera tau mažiausiai rūpėjo. Tokiems mūsų padangėje nelengva. Gyvenai kukliai iš darbų, neatitinkančių nei tavo gabumų, nei kvalifikacijos. Gal todėl Tavo kūryba publikuota mažai, mažai apie ją ir rašyta.
Kūryboje, kaip ir gyvenime, buvai ta pati: su šypsena ir švelnia ironija. Tavo kūriniuose atsiveria skaidri ir lengva poetinė erdvė, kviečianti pakilti virš kasdienybės sangrūdų ir žvelgti šviesiau. Tau svetimas dramatizmas ar sunkūs tonai. Pastelėse ir piešiniuose vingiuoja muzikali linija, lydima kelių skaidrių spalvelių. Tavo kompozicijos – kamerinės, moteriškai intymios ir lyg „draugiškos“ stebinčiam. Nors kartais primena Paulį Klee ar Chuaną Miro, bet ne todėl, kad būtum jais sekusi, o dėl natūralių tavo bruožų, persikėlusių į kūrinius.
Rasa, Tavo kūryba savita ir ypatinga. Ji nepelnytai nutylėta. Ji lyg vienišas, tačiau nuostabus debesėlis. Ir Tau išėjus jis plevens virš mūsų, o jį matančiųjų bus vis daugiau ir daugiau.

Arvydas Každailis

Draugai