Sekmadieniai prieš 80 metų

Iš pokalbių redakcijoje:
Ar skaitei Keretą? Tau, kaip feministei, turėtų patikti...
Alvydas Šlepikas

Jei Ivanauskaitė būtų turėjusi Parulskio talentą, būtų rašiusi kaip Keretas...
Aidas Marčėnas

 

 

 

Anekdotas virtęs tikrenybe

Per paskutinius potvynius Vokietijoj, vieno kaimo vyrukas, namus  netikėtai užliejus vandeniu, gelbėjosi savotišku būdu. Jis išsistūmė lauk pianiną ir ant jo atsisėdo, lyg ant laivo. Atplaukusios pagelbos valtys išgelbėjo jį ir pianiną. Jau sėdėdamas valty vyrukas pažymėjo, kad tokią mintį gelbėtis jam davęs anekdotas. Kartą jis girdėjęs pasakojant, kad vienas rašytojas paklaustas, ar jis naudojasi pianinu, atsakęs kad pianinas jam buvęs naudingas tik vieną kartą. Tai buvę per potvynį ir rašytojui tekę pianinu gelbėtis. Pajutęs pavojų ir šis vyrukas prisiminė anekdotą, puolė prie pianino ir su juo, lyg plude, išplaukė į lauką.


„Sekmadienis“, 1932 m. sausio 24 d., Nr. 4.

Dabar lieknų policininkų laikai

Amerikoj ir Anglijoj, policijos tarnybon visados  priimami tiktai stambūs, stiprios, atletiškos kūno sudėties asmenys. Tačiau paskutiniuoju laiku teko toji nusistovėjusi tradicija sugriauti. Amerikoj Mineapoly įsakyta trumpiausiu laiku visiems policininkams suliesėti. Policininkai, kurių svoris bus virš normos, bus atleisti iš tarnybos. Šitokios netikėtos valdžios priemonės aiškinamos tuo, kad šie laikai stato policijai visiškai kitus reikalavimus nei anksčiau. Vežimų ir arklių laikotarpy polismenas turėjo imponuoti savo išvaizda. Dabar kiti laikai. Automobilių judėjimui reguliuoti nereikalinga fizinės jėgos. Nusikaltėliai kovoja su policija ne kumštimis, o revolveriais ir kulkosvydžiais; didelis, stambus policininkas, užimąs savimi pusę gatvės, dabar yra anachronizmas. Jis tiktai kliudo gatvės judėjimą.

„Sekmadienis“, 1932 m. lapkričio 20 d., Nr. 47. 

Moterų savižudžių klubas 

Paryžiuj jau keli mėnesiai egzistuoja moterų – savižudžių klubas, įkurtas žymios šokikės Deliou. Klubo dalyvių tarpe buvo gana daug žymių ir nežymių jaunų ir gražių moterų, kurios tuo ar kitu būdu baigė savo gyvenimo dienas. Klubas turi savo statusą, kurio svarbesnieji straipsniai yra tokie:
 straipsnis I – į klubo narius priimamos moterys, ne vyresnės 39 metų amžiaus turinčios malonią išorinę išvaizdą (apie tai sprendžia komitetas) ir norinčios baigti savo gyvenimą išimtinai dėl psichologinių priežasčių, kaip tai: meilės nusivylimas, neurastenija, neišgydomas liūdesys ir t. t. Moterys norinčios nusižudyt dėl ligos ar vargingos medžiaginės ar finansinės padėties, klubo nariais, nepriimamos.
straipsnis II – niekas negali būti klubo nariu ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu po to laiko klubo dalyvė gyva, jos pavardė 3 dienas iškabinama ant lentos. Moteris nenusižudžiusi ir laike tų trijų dienų, išbraukiama ant visados iš klubo narių.

„Sekmadienis“, 1933 m. sausio 1 d., Nr. 1.

Pirmas spiritistų muziejus

Budapešte atidarytas pirmas spiritistų muziejus, kuriam surinkti įrodomieji daiktai spiritistų susinešimo su šešėlių karalystės gyventojais. Muziejaus direktorius d-ras Čengeris rodo lankytojams rinktinį daiktų, kuriuos pametė dvasios spiritinių seansų metu. Tos dovanos liudija tai, kad ano pasaulio gyventojai turi savotišką jumoro jausmą. Ypatingoj vitrinoj garbingoj vietoj matyti keturi cibuliai: jie buvo atnešti į seansą rabino Izaoko, kuris mirė III amžiuj prieš Kr. g. m. t. y. daugiau kaip 1600 metų prieš tai...
 Bendrai dvasios kodėl tai meiliau dovanoja gyviesiems maisto produktus: gretimoj virtuvėj galima matyti keturias poras sosiskų, gabalą duonos, vaisių ir panašiai.
Svarbiausias muziejaus eksponatas – sunkus 9 kilogr. svorio akmens kryžius. Muziejaus direktorius labai didžiuojasi šiuo daiktu, matydamas jame neginčijamą liudijimą spiritistų doktrinos naudai.
– Nejaugi galima sau isivaizduoti, kad kas nors iš seanso dalyvių paslapčiom atnešė tiek sunkų kryžių? – klausia d-ras Čengeris, skeptiškai nusiteikusiems muziejaus lankytojams. Tuo tarpu jis nusivertė pačiam darbo įkaršty ant stalo su didžiausiu trenksmu.

„Sekmadienis“, 1933 m. sausio 1 d., Nr. 1. 

 

Draugai