Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai, 1988 (IV)

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

 

Gegužės 1 d.


Iš ryto bendros lietuviškai lenkiškos mišios Šv. Petro požemyje, Jonyno1 koplyčioje (kas be ko, nevykusioje). Po to vėl pasitarimas, tik trumpesnis. Nutarta apsikeisti laiškais Vilniaus ir mažumų klausimu, išleisti porą knygų (už vieną jų būsiu atsakingas aš). Tomaszas Łubieńskis2 žada parengti vadovą po Vilnių lenkams.

Stomma: „Ką gi, Vilnių jūs laimėjote.“

Turėtume vėl susitikti sausio mėnesį. Šimts žino, kas atsitiks ligi to laiko, nes Lenkija nerimsta it „Solidarumo“ epochoje.

Aplankau Šv. Cecilijos bažnyčią su jos požemiais ir primityvia, bemaž etiopiška apsidos mozaika. Deja, Cavallini’o freskos prieinamos tik vieną valandą per savaitę – ir ta valanda kaip tik praėjusi! Bastausi Trastevere – nelygiais grindiniais, tarp ochros sienų ir vijoklių. Paskui pasiekiu Santa Maria in Cosmedin, Kapitolijų, Forumą. Nebėra Marko Aurelijaus statulos – ji remontuojama: taigi Roma kažkaip nepilna. Geriu vyną restorane „Ulpia“ šalia pastolių uždengtos Trajano kolonos.

Priėmimas Lietuvos pasiuntinybėje. Paskui dar pasėdžiu su Gawrońska ir Stomma Navonos aikštėje, šalia šnarančių fontanų ir nakties ore tirpstančios Borromini’o bažnyčios.


Gegužės 2 d.


Aštuonios valandos ligi New Yorko. Pavakary pas Misiūną – Vilniaus jaunimo teatro aktoriai, ką tik atskridę iš Maskvos, suvargę, sumišę, tačiau beveik visi malonūs. Ilgokai šnekuosi su labai gražia Kriauzaite. Susipažįstu ir su Nekrošiumi, kuris Amerikoje lankosi jau trečią kartą per vienerius metus. „Liubimovas, be abejo, grįš. Lietuvoje šnekama, kad grįšite ir Jūs.“ Paneigiu, ką veiksi nepaneigęs.


Gegužės 3 d.


Nuovargis kažkaip lengvai ir greitai praeina. Pertvarkau savo pernykštį straipsnį tautybių klausimu.


Gegužės 4 d.


Prasta nuotaika. „Baltic Forum“ korektūra.

Mamos laiškas. „Kai paskaitai „Ogonioką“, kiek kai kurie puikūs žmonės yra kentėję, mano negalavimai tiesiog juokingai nuskamba.“ Puiki mano motutė.


Gegužės 5 d.


Vakaras pas Naumovą – senosios rusų literatūros dėstytoją iš Lenkijos.


Gegužės 6 d.


Rusų simbolizmo kursas – taigi ir visas semestras – baigtas.


Gegužės 7 d.


Vis daugiau stebėtinų įvykių TSRS – pvz., laiškas apie partiją (prieš partiją!) „Pravdoje“ gegužės antrąją dieną.

Prie Sologubo.


Gegužės 8 d.


Filmas „The Unbearable Lightness of Being“3: kas be ko, nuostabiai simpatinga Tereza.


Gegužės 9 d.


Bandymas kurti naują partiją – „Demokratinę sąjungą“ – tarybų šalyje. Daugumą, rodos, pasodino, bet neilgam.

Pradėjau rašyti studiją apie demonus.


Gegužės 10 d.


Jei tikėtume Aušra Jurašiene, jos vyrui oficialiai pasiūlyta grįžti.

„Demokratinė sąjunga“ neatrodo rimtai. Pub­lika nauja, daugiausiai trisdešimtmečiai: anot jų, žmogaus teisės esančios „praėjęs etapas“ – laikas, girdi, užsiimti politika. O kokia politika, niekas ypač nežino ir niekam tai ypač nerūpi. Svarbu tik triukšmas.


Gegužės 11 d.


Na, Liubimovas jau Maskvoje.


Gegužės 12 d.


V[asilijus]. R[udičius]. kalbėjosi telefonu su bičiuliu leningradiečiu, anot kurio, „per pastaruosius du mėnesius Sąjungoje padėtis labai smarkiai pasistūmėjo į gerąją pusę“. O aš, savo ruožtu, vėl šnekėjausi su Griša Kanovičium Toronte. Gal po kurio laiko (New Yorke) pasimatysime.

Koma Ivanovas gavo Lenino premiją! Nežinia, ar yra čia su kuo sveikinti.

Studija apie demonus kruta į priekį, nors įtampa nemaža.


Gegužės 13 d.


Lietuvių kalbos egzaminas, kurį geriausiai išlaiko Diana [Senechal] (duodu jai skaityti „Eglę žalčių karalienę“).


Gegužės 14 d.


Demonologinę studijėlę apytikriai baigiau.


Gegužės 15 d.


Studijėlės perrašinėjimas.


Gegužės 18 d.


Darau pareiškimą per „Amerikos balsą“ ir „Laisvės radiją“ dėl Helsinkio grupės atgaivinimo. Tatai greičiausiai užkirs man kelią į TSRS, bet principas yra principas: neleistina prie jų taikytis, derinti savo elgseną prie jų galimos reakcijos. „Не верь, не бойся, не проси.“4

[Algirdas] Landsbergis grįžo iš Slovėnijos, kurioje susikirto su tarybiniu rašytoju Muliarčiku. Muliarčikas kuluaruose jam pasakęs: „Aš kalbėsiu ne tik apie Jus, bet ir apie Jūsų tautiečio Venclovos straipsnį Ivano ir Kurbskio tema. Tokius straipsnius mes atidžiai sekame.“ Sic! Bene dar įdomiau tai, kad kitą dieną Muliarčikas apie straipsnį netarė nė žodžio.

Kalbu telefonu su Jurašu, kuris neatrodo patenkintas gyvenimu. „Taigi vėl esu New Yorke, toje pažįstamoje atmatų duobėje.“


Gegužės 19 d.


New Yorkas, Diana [Senechal]. Pirmąsyk matau off-off Broadway spektaklį (turbūt gana tipišką), rusų emigranto pastatytą – „Gogolis metro“. Publikos gal dvidešimt asmenų. Yra ir kažkokio meno fondo atstovė, iš kurios tikimasi pinigų; ji klausia: „O kas tasai Gogolis?“

Vakarienė korėjiečių restorane. Po to (pas Misiūnus) dar sutinku Feliksą Bajorą ir Stasį Eidrigevičių. Bajoras, New Yorke nė per centimetrą neprasimušęs, atrodo, nori mesti amerikietę žmoną su dviem vaikais ir grįžti „į savo parapiją“. Eidrigevičius laimėjo kažkokią tarptautinę premiją (ne piniginę) ir jaučiasi geriau.


Gegužės 20 d.


Skrendu į San Francisco. Iš oro stebiu Great Salt Lake, kurio anksčiau nebuvau regėjęs. Ilga popietė saulėtame Berkeley.


Gegužės 21 d.


Pirmoji, gana varginanti konferencijos diena. Averincevas5 dėl ligos neatvyko, bet pirmąkart po gerų penkiolikos metų sutinku Borią Uspenskį6.

Laiškas Marytei.


Gegužės 22 d.


Pančenkos7 ir Uspenskio pranešimai, abu įdomūs, žymiai įdomesni negu amerikiečių. Žmogišku simpatingumu ir charizma juodu irgi išsiskiria visoje salėje, ypač Pančenka: bendrauja su auditorija labai gyvai, ir matyti, kad krikščionybė – jo asmens cent­rinė ašis.

Vakarais skaitau Briusovą. Staiga supratau, ką jis man primena (beje, geresniais momentais): nagi, tėvą.


Gegužės 23 d.


Šiek tiek bendrauju su Igoriu Smirnovu8. Jis išsikvietė privataus vizito į Vakarus Azadovskį9 (kuris, beje, reabilituotas): atvykimo laukiama rudenį.


Gegužės 24 d.


Su tam tikru pasisekimu skaitau savo pranešimą.

Pažintis: Nikita Struvė10, mažas ir neypač rimtas ūsuotas žmogutis.


Gegužės 25 d.


Ščaranskis11 rašo „New York Times“ apie Petkų – vyras, ir laiku.


Gegužės 26 d.


Per trumpą laiką perskaičiau daug tarybinės spaudos: Šatrovo „Дальше... дальше... дальше“12, Sluckio13 eiles, Natašos Štempel14 memuarus apie Mandelštamą (pažinojau ją Voroneže, ir tai vienas simpatingiausių mano gyvenimo atsiminimų). Visa tai – dar Berkeley. O šiandien, jau New Havene – Vaksbergo straipsniai, diskusija dėl Katynės, Orwellis „Litgazietoje“... Дожили, называется15.


Gegužės 27 d.


Brodskis grįžo iš Lisabonos. „Это город Кирико. Замечательно, что в нем есть памятник тому, чего не было: неучастию Португалии во второй мировой войне. Тема для стихотворения. И действительно похоже на Вильнюс, как ты говорил.“16


Gegužės 28 d.


Darbas (straipsnelis apie Milašių).


Gegužės 29 d.


Straipsnelio juodraštis yra.

Eloną Vaišnienę labai nuvylė Jaunimo teatro programa New Yorke – anot jos, saviveiklinė, prasto skonio. Užtat jaunimiečiai drauge su visais giedoję Lietuvos himną.


Gegužės 30 d.


Na, turime kardinolą – mano seną pažįstamą Vincentą Sladkevičių. O gal net turime du.


Gegužės 31 d.


Lyg ir gavau vizą į TSRS! Tai galutinai paaiškės po dviejų dienų.



1 Kalbama apie V. K. Jonyno (1907–1997) apipavidalintą Lietuvių kankinių koplyčią.

2 Tomaszas Łubieńskis (1938) – lenkų rašytojas.

3 Angl. „Nepakeliama būties lengvybė“ – filmas pagal Milano Kunderos romaną, su Juliette Binoche Terezos vaidmenyje.

4 Rus. „Netikėk, nebijok, neprašyk“ – Aleksandro Solženicyno formulė, liečianti santykius su komunistine valdžia.

5 Sergejus Averincevas (1937–2004) – rusų kultūrologas.

6 Borisas Uspenskis (1937) – rusų filologas, semiotikas.

7 Aleksandras Pančenka (1937–2002) – rusų filologas.

8 Igoris Smirnovas (1941) – rusų filologas, emigrantas.

9 Konstantinas Azadovskis (1941) – rusų filologas, politkalinys.

10 Nikita Struvė (1931–2016) – prancūzų slavistas, vertėjas.

11 Anatolijus Ščaranskis (1948) – žydų disidentas, politkalinys, Izraelio valstybinis veikėjas.

12 Rus. „Toliau... toliau... toliau“ – Michailo Šatrovo antistalininė pjesė apie Spalio revoliuciją.

13 Borisas Sluckis (1919–1986) – rusų poetas, opozicionierius.

14 Natalija Štempel (1908–1988) – rusų pedagogė, artima poeto Osipo Mandelštamo draugė.

15 Rus. Prigyvenome, vadinasi.

16 „Тai Chirico [italų tapytojo siurrealisto] miestas. Įstabu, kad jame yra paminklas tam, ko nebuvo: Portugalijos nedalyvavimui Pirmajame pasauliniame kare. Tema eilėraščiui. Ir tikrai panašu į Vilnių, kaip tu sakei.“

 

Draugai