Vytautas Landsbergis. Jonui Mekui ir kt.

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

 

Jonui Mekui

Pridurmu į bloknotą

(Naktį, Jonui išvykus)

 

Nebuvom artimi biografiškai ar geografiškai, o vis dėlto kažkaip.

Galbūt per bendrą bičiulį Jurgį Mačiūną, gal ir per Vytuką Vytuką, kuris pas Joną sėmėsi filmo ir kitos išminties.

Susitikom per jo kūrybą. Kadaise (galbūt aš) pasiūliau Broniui Kutavičiui Jono Meko „Pavienius žodžius“. („Kutavičius juokų nedaro“, – vėliau sakė Jonas.) Tada buvau pritrenktas jo filmuotų „Dienoraščių“.

Suartino Lietuvos atgimimas, publicistika, o dar prieš tai mano vizitas Niujorke (1987). Pažinau jį ten „Fluxus“ dalyvių būry.

Ar džiaugiamės ir dėkingi ką radę nešame į pasaulį, ar pavydim, zirziam ir apkalbinėjame – būdinga lietuviška mizerija. Todėl mes, Lietuva, taip ir nepristatėme jo Nobelio premijai. O turėjom tikrą kandidatą!

Jonas buvo iš kitur. Tokį prisimenu.

Savas ir tikras žmogus ir reiškinys. Toks buvo visą laiką, kokie atstumai beskirtų, o dabar atstumai labai padidėjo. Nebesusitiksim, kaip prieš metus Niujorke, jo mėgiamame alubary, kur Vytukas dar mus pafilmavo.

Pasaulis tapo tuštesnis, daug tuštesnis. Panašiai buvau pajutęs, kai mirė Icchokas Meras, Romualdas Granauskas. Dabar ypač.

Antai LRT naktį parodė Jono Meko simfoniją „Laiškai į niekur“. Šiąnakt.

Viskas ir niekas. „Visa tai“. Visata? – svarsto Jonas.

„Kalba yra stebuklas.

Visa, kas yra, – stebuklas.

Ir stebuklas, kad kas nors dar yra. Kai viskas naikinama.

Jūs ten – visame pasaulyje.

O aš čia vienas kalbu su savim.

Kalbu sau ir jums visiems.

Jūs mano draugai. Visi mano draugai.

Esame kartu!“

Jono pavyzdys: gyveni, kai turi apetitą!

Tai džiaugsmingoji būtis, tik akys – kažkas pastebėjo – vis tiek liūdnos.

Lietuvis.

 

 

Šliogerio korekcija

 

Tarp dvikojų aplinkui dar ir žmonių

nemažai pasitaiko.

 

Kaip tarp čigonų kartais – vargšų vagių.

 

O patriotų tarpe

tarpais

būna ir idiotų. Varge.

Tarp idiotų žinomais kartais –

net patriotų.

 

Tarkim, tarybinių.

 

– Kai mane lupo, buvo geriau.

 

 

Šokių mados

 

Valsas galėtų lietuviškai vadintis kitaip – atsuktuvas. Pasisakęs prieš svetimą mums Vienos valsą tautinis politikas išėjo net į Kauno merus.

Vėliau susipriešino bambatrynis, tai yra saldė, ir amerikoniškos tampyklos, mušdavosi Rolis su Stepu, šoko basos raganaitės.

Nūnai tamposi masėmis, ale po vieną.

Grįžkime į priekvailę dūzgiančią Vieną.

Vova parodė ten pavyzdį. Žavesys. Stigo nebent lietuviško šokančio bankininko.

 

2019 02 11

 

 

Nelengva

Mažasis Petrai, klysti –

Nelengva mašinistui.

Vaikystėje turėjau iliustruotą knygelę „Traukinys“, ir joje buvo tos eilutės. Teisingos eilutės.

„Jis budi kiaurą parą, daboja ugnį, garą.“ O jūs neturit nei simpatijos, nei empatijos, vien antipatiją. Atrask dabar kandidatūrą, kad būtų ir iš negausių gediminaičių, ir krykštaujanti moteris, ir grakštaus batų numerio... Dar ir aplinkosaugą išmanytų, tai tikrai pernelyg daug išankstinių reikalavimų. Be to, dalyko išmanymo kriterijus negali būti absoliutus. Visi kada nors išmokstam. Todėl traukinys pagrįstai supyko ir kiaurą parą stovi Cvirkos, ne, Kudirkos stotelėje.

Nieko, susikratys. Nepraraskim geros nuotaikos. O gal jie galėtų laikinai pasamdyti buvusį ministrą, pasiūlę jam, pavyzdžiui, lyties keitimo operaciją? Ir į gediminaičius įstotų.

 

2019 02 08

 

Nerecenzija

 

Paskaitinėjau Andriaus Tapino „Prezidentą“.

Išmanu!

Tačiau dėl pasirodymo. (Junti kad)

Kaip Ivaškevičiaus.

Galėtumėt geriau, vyručiai. Esat sugebučiai.

Saugokitės durnių laivo, kad neįsiurbtų.

Dar atplaukė iš atminties vaikėzų patyčios, kai Algirdą Patacką parduotuvėje ištiko senilinė kleptomanija.

Jauni dar, gal nueis kada ant jo kapo atsiprašyti.

O Marius praleido progą.

 

2019 03 20

 

 

Paprasti ir nemokami

tetos Bumos

patarimai

 

Nori sirgti – nesiskiepyk.

Vaistų vartojimas gali pakenkti jūsų sveikatai.

Sumuštinį kramtykite, kaip nurodyta.

 

(Aptiko Jonas Žemkalnis)

2019 03 20

 

 

Iš senosios konstitucinės semantikos

 

Tarybinis žmogus turi teisę ir į darbą, ir į poilsį.

Pirmenybę jis pasirenka pac.

O ką reiškia „tarybinis“?

Veikiausiai tas kūmas Homas Sapenskas, kurio smegenys – tarybinės.

O ką reiškia „tarybinės“?

Veikiausiai katros pagamintos iš tarybų.

Kaip dešrelės, kurios vis dėlto išnyko.

 

 

Iš vaikiškos klasikos

 

Bitei Majai, kuri dirbo avilio motinėle, žvėriškai sopėjo dantį. Krūminį, kurį seniau vadindavo proto dantimi.

Dėl to sopulio buvo kaltos ankstesnės vyriausybės, bet nei Andrius, nei Gabrielius nesutiko sąžiningai prisiimti atsakomybės.

Todėl Vyriausiasis Žynys sudarė specialią tyrimo komisiją, kuriai vadovauti paskyrė mažąją stropuolę bitelę Agnes Prosopis.

Plačiau apie avilio legendas galite pasiskaityti „Aukso mieste“. Tą knygą – romaną ir istorinį tyrimą parašė Jonas Mackevičius-Nord, iš rusų kalbos vertė Waldemaras Žirinowskis.

 

2019 02 28

 

 

Taisyklės ir patarimai

 

Ar taisyklės, kurios lyg tebėra, tik menkasvarbės ir neprivalomos, ar jos tebėra „taisyklės“?

Ne, jau nubalsuota, kad ne.

Veikiau patarimai ir prisiminimai apie ateitį.

Seniau būdavo ir kalbos taisyklių, ir kalbos patarimų.

Dabar mokslinyčiose mokysim pagal skyrelį „Kalbos patarimai“.

Jokių pažymių, tik žvėriukai ir daržovės.

Eidamas skersai judrią gatvę, tu šiukštu nepamiršk eismo patarimų.

 

2019 02 11