Atmintis


Seni „Litmenio“ laiškai (I)

2022-01-17 21:46:51

Savaitraštyje „Literatūra ir menas“ dirbau nuo 1978 iki 1983 m. – Grožinės literatūros skyriaus vedėju. Pakeičiau Joną Strielkūną, kuriam pabodo redakcinis darbas („Noriu rašyti, o ne redaguoti.“). Linksmos pareigos! Nė viename leidinyje tiek nesu užsibuvęs. Skyriuje dar dirbo puiki redaktorė, nuostabi stilistė Skirmantė Ramanauskaitė, kuri patirtimi toli lenkė mane. Beje, tai ji atrado humoristą Jurgį Gimberį. Štai to meto „Litmenio&ldquo...


Spalio 4 d. Vėl sekmadienis. Kol tu ruoši pusryčius, stebiu vyriausybės Minsko gatvėse surengtą kasdienį rytinį kariuomenės „paradą“. Transportas rieda iš vieno vaizdo įrašo į kitą, jis nufilmuotas įvairiais kampais, skirtingose miesto vietose, jį lydi emocingi išmaniųjų telefonų operatorių komentarai: „Žiūrėk, štai tos vandens patrankos ir kilnojamos sienos...“ Mes jau sužinojome jų pavadinimus ir jų paskirtį, mums teko su jomis susidu...


Liepos 23 d. Anketa Trečią sykį lyg pasityčioti numestų popierių nebepildėm, išmetėm, ir niekas jų nepasigedo. Vėl tos pačios anoniminės anketos. Vėl apie patyčias darbe, nes nusižudė dar vienas gydytojas. Prieš kelis mėnesius pirmąją anketą pildžiau sąžiningai. Pirmieji klausimai – amžius ir specialybė. Tokių Lietuvoje belikom dviese. Labai jau anoniminė anketa. Todėl į klausimus atsakiau kaip įmanoma pamalonindamas viršininkus. Paskui kelias dienas ištemp...


  I. Jauki „Žemaitės“ teatro kavinukė pažliugusį šeštadienio vakarą: devynios mergikės ir vienas pusbernis. Barmenė: „Ko jums?“ Ašen: „Turėjot pasakyt: „Būsi vienuoliktas.“ Merginos visos kaip žemaičių liaudies meistro iš medžio nutekintos. Ypač viena – siauriausio matyto veido ir tokių pat plaštakų (Užgavėnių modiljaniai susižvalgo kamputyje). Palangos Juzė pridėjo rankelę? Gal dar koks kalvis po medalik...


Vitražinė „Draugystė“. Knygynas Gedimino pr. 2 duris atvėrė 1948-aisiais ir yra seniausias veikiantis Vilniaus knygynas. Tada jis prekiavo visokiomis knygomis, raštinės reikmenimis ir mokyklinėmis prekėmis, o po dešimties metų įgijo specializaciją ir tapo Rytų bloko, t. y. so­cialistinių šalių literatūros knygynu. 1964-aisiais pagal architekto Arvedo Kybranco projektą atlikta patalpų rekonstrukcija. Įrengta beveik 50 m2 ploto svečių salė, dabar tapusi prekyb...


II Spalio 1 d. Einu Nepriklausomybės prospektu Minske ir šaukiu kiek išgalėdama: „U-cha-di!“ („Pasitrauk!“) Tu, mano vyre, žengi greta, kaip ir tūkstančiai įvairaus amžiaus ir pačių įvairiausių profesijų vyrų ir moterų. Vėliavos ir šūkiai, iškeltos rankos, galingi ir audringi balsai. „Mes tikime, mes galime, mes nugalėsime!“ – šaukiame, ir: „Lukašenką į autozaką! Miestas – mūsų!“ Žengiame kart...


  Tikrų vyrų kavinė 1991-aisiais tebeveikė beveik visos garsiosios soviet­mečio kavinės, užkandinės ir kitos knaipės. Veikė ir didieji restoranai, kuriuose karaliavo tada dar treninguoti farcovščikai. „Vaiva“, „Ledainė“, „Žibutė“, „Čiobrelis“, kelios bevardės snarglinės buvo svarbūs taškai, kur užsukęs visuomet susitikdavai pažįstamų, galėjai pasėdėti prie kavos ar mostelėti ką nors konk­retesnio. Išskirtinė...


Šios istorijos užrašytos per pokalbius su moterimis, kurios gimdė maždaug prieš 30 metų, kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę ir išgyveno turbulentiškus laikus. 2019 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir „LRT radijo“ surengtose dirbtuvėse pagal sukauptą medžiagą buvo parašyta pjesė ir pastatytas dokumentinis radijo spektaklis „Viskas bus gerai“. Čia spausdinamos šių istorijų ištraukos. Vardai pakeisti. Lina Laura...


Gruodžio 1 d. Skambina Milašius, anot jo, delikačiu reikalu: ar garbės daktaratas Kaune nesąs sąmokslas, kurio tikslas – atplėšti jo asmenį nuo Vilniaus? Rodos, nuraminau. Trečiadienį bus jo literatūrinis vakaras New Yorke, į kurį turbūt važiuosiu.   Gruodžio 2 d. Išsivadavimas Kijeve. Šče ne vmerla Ukraina.1 Tatai, be abejo, paskutinis gedulingo varpo dūžis Tarybų Sąjungai. Saugumo „razrabotkėse“ aš buvau koduojamas kaip &bdquo...


Rugpjūčio 14 d. Neatleiskite ir nepamirškite. NIEKADA! Sakau jums tai kaip žmogus, kuris laikė baltą rožę virš galvos ir mojavo ja Jakubo Kolaso aikštėje, kuris plojo, „Kastriničskaja“ metro stotyje sveikindamas metro darbuotojus; kuris pozavo nuotraukai su politiniu plakatu ir valgė ledus prie Filharmonijos; kuris žygiavo baltai raudonai baltoje demonstracijoje į Nepriklausomybės aikštę. Nepaisant viso džiaugsmo ir laisvės jausmo, nepamirškite,...