Atmintis

Prieš 70 metų Leningradas (dabar Sankt Peterburgas) buvo išvaduotas iš vokiečių armijos blokados (1941 09 08–1944 01 27), per kurią nuo bado ir šalčio mirė apytikriai milijonas žmonių. Neseniai rusų TV kanalas „Lietus" („Дождь") surengė apklausą: „Ar reikėjo atiduoti Leningradą išsaugant šimtus tūkstančių gyvybių?" ir sulaukė grasinimo iš valdžios, kad bus nutraukta kanalo veikla. Siūlome ištraukas iš Rusijos leidyklos „ACT" išleistos prisiminimų knygos „Blokada: 300 likimų, 300 tikrų istorijų"...


Siaubingą sekmadieninio poilsio tuštumą pirmą kartą pajutau būdamas jaunas studentas. Miunchene, kuriame patyriau šį pojūtį, kaip tik buvo pasibaigęs didžiųjų „darbo lenktynių" laikotarpis. Šalia senamiesčio ir naujų rajonų, pamišėlio Liudviko II užstatytų nuostabiais pastatais, per trumpą laiką iškilo milžiniški priemiesčiai, atsiradę tarsi išaugimui, ne pagal esamus poreikius, numatant didžią, 1900–1914 m. Vokietiją kankinusiomis ambicijomis grįstą, ateitį. Į augantį miestą traukė tūkstančia...


Vacys Reimeris. Sugrįžimas

2014-01-15 05:42:57

Būna nutikimų, kai kažkada patirtą malonų įvykį mums ir vėl sugrąžina koks nors reiškinys, netikėtas atvejis – gal seniai matytas žmogus, gal net koks ypatingas daiktas – nuotrauka, paveikslas, knyga. Šį kartą būtent knyga mane sugrąžino į keturiasdešimties metų praeitį, į svetimo krašto padangę, į nepaprastai mielo tautiečio glėbį. Knygos viršelyje ne asmens nuotrauka, o žodžiai apie ežere nuskendusius varpus – „Užbūrė Alauše nuskendę varpai". Knygos autorė Aurelija Almonė Akstinienė. Ką bu...


Antrame pagal dydį ir svarbą Čekijos mieste Brno 2013 m. gruodžio 3 d. atidaryta didelė archeologijos ir istorijos paro­da „Paslaptingųjų baltų pasaulis. Dievų keliai –­ nuo šv. Vaitiekaus iki Jogailaičių". Ją parengė Moravijos krašto muziejus (Moravské zemské muzeum). Ekspozicija veiks šio muziejaus patalpose Kobližna g. nr. 1 –­ Kilmingųjų damų rūmuose (Palác šlechtičen) iki 2014 m. rugsėjo pabaigos. Viskas prasidėjo 2011 m. pradžioje, kai žymus Čekijos archeologas Oldřichas Neužilas pasiūl...


„Palangos dienoraščio" trupinys (2012 04 05 – 2012 04 10). Knyga „Palangos dienoraštis" išėjo 2004 m., bet svarbesnieji manojo būvio įvykiai fiksuojami ir toliau. Čia vienas iš jų. Kur tik aš nebuvau... Nebuvau Čikagoje, nebuvau Berlyne, Londone, Madride, Pa­ry­žiuje, Romoje. Vadinas, nebuvau ne tik Amerikoje ar Afrikoje, bet ir Europoje. Visus tuos metus gyvenau kažkur šalia Europos, šalia jos kultūros, beveik Azijoje. Na, ten tai aš pabuvojau sočiai: ir Krasnojarske, ir Taišete, ir Taškente,...


1982 m. spalį lenkų rašytojas Mironas Białoszewskis (1922–1983) nuvyko į JAV atsiimti Jurzykowskio premijos. Du mėnesius praleido Niujorke, Bafale ir Bostone. Pastarajame susitiko su poetu ir vertėju Stanisławu Barańczaku, parašiusiu knygą „Poetinė Mirono Białoszewskio kalba" („Język poetycki Mirona Białoszewskiego", 1974). Su Czesławu Miłoszu JAV nepasimatė, tik kalbėjosi telefonu. Prieš tai jiedu buvo susitikę, kai Cz. Miłoszas, apdovanotas Nobelio premija, aplankė M. Biało­szewskį Varšuvoje. ...


Vincas Dilka – plataus diapazono menininkas. Jis yra sukūręs per 300 monumentaliosios ir molbertinės tapybos kūrinių, taikomosios ir lakštinės grafikos darbų, knygų iliustracijų, piešinių, scenovaizdžių, teatrinių kostiumų, netgi vitražų eskizų, tačiau didžiausią jo kūrybinio palikimo dalį sudaro molbertinė tapyba – teminės istorinio ir buitinio žanro kompozicijos, peizažai, portretai, natiurmortai. Minint dailininko šimtąsias gimimo metines, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Radvilų rūmų muzie...


„Carmen" ir „Tylią naktį" pirmą kartą išgirdome stovėdami priešais klasės draugės buto duris. Šiuos klasikinius kūrinius atliko elektroninis durų skambutis, kurį iš užsienio buvo parvežęs jos tėvas. Užsienis mums atrodė kaip atskira šalis, kažkas panašaus į Prancūziją ar Italiją, tik žymiai patraukliau. Tik ten jie turėjo tokių stebuklingų durų skambučių, cigaretinės kramtomosios gumos ir uolekčio ilgio šokoladų. Tėvai aiškino, kad užsienyje nebuvo mūsų kaimo ir rūgpienio. Bet kaimas ir rūgpieni...


Adomas Stanislovas Krasinskis, vienas intelektualiausių XIX a. Lietuvos katalikų Bažnyčios hierarchų,  aktyvus to meto kultūrinio gyvenimo dalyvis, Vilniaus vyskupu konsekruotas 1858 m. pabaigoje, realiai vyskupiją valdė trumpai. Vilniaus generalgubernatoriaus  Michailo Muravjovo apkaltintas 1863 m. pradžioje prasidėjusios ginkluotos kovos prieš Rusijos imperiją rėmimu, tų pačių metų birželio mėnesį buvo ištremtas į Viatką (dab. Kirovas). Iš tremties paleistas  1883-iaisiais, be teisės grįžti į ...


Pabaiga. Pradžia 39 numeryje Propagandininkai, kurie pasibaigus pamokoms nepaleisdavo iš savo rankų jaunuolių, nepalikdavo ramybėje ir suaugusiųjų pasibaigus jų darbo dienai. Didesnėse gamyklose jauniems darbininkams po darbo buvo organizuojami užsiėmimai klubuose, „kultūros namuose", išvykos į teatrus. Daug darboviečių taip pat organizuodavo diskusijas ir paskaitas politinėmis temomis. Tačiau be šitų gana kasdieniškų užsiėmimų ir susitikimų, partija taip pat rengė begalinius sukakčių minėjimus...


Draugai