Atmintis

Marek EDELMAN. Meilė gete

2013-02-20 05:45:24

Knyga „Ir buvo meilė gete“ („I była miłość w getcie“) – vieno 1943-ųjų Varšuvos geto sukilimo vadų Mareko Edelmano (1919–2009) prisiminimai, Paulos Sawickos išklausyti ir užrašyti trumpomis žinutėmis. „Tai viskas, kas man liko, atminties nuotrupos. Žmonės, kuriems tai pasakojau, klausė, ar visa tai tiesa. Taip, tiesa. Taškas į tašką. Viskas, taškas. Daugiau nieko.“ Skaitytojams siūlome ištrauką iš knygos „Ir buvo meilė gete“. Ponia Tenenbaum, Bersonų ir Tenenbaumų ligoninės slaugė, draugavo s...


Kazimieras Kalibatas, folkloristas, pelnęs 2012 m. Kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą, sausio 29 d. švenčia savo 75-metį. Subūręs ne vieną folkloro ansamblį dar giliais sovietiniais laikais (pirmasis – 1969 m. M. K. Čiurlionio meno mokykloje), jis ne vieną jauną, o ir vyresnį žmogų paskatino ne tik prisiliesti, bet ir visą gyvenimą susieti su lietuviškąja daina. Tarsi vykdydamas misiją išjudinti kuo platesnį folklorinį sąjūdį, Kalibatas savo įkurtąjį, a...


2013 m. sausio 26 d. vaikų poetui Martynui Vainilaičiui (1933–2006) būtų suėję 80 metų. Siūlome žmonos Sofijos Vainilaitienės prisiminimus. Dar prieš pat mudviejų vestuves (1961 m.), per Velykas, iš Vilniaus nuvykome į Martyno tėviškę – Mergežerį. Diena buvo stebuklingai graži. (Pamenu, turėjau fotoaparatą.) Poetas supažindino su savo tėveliais, sesute, pussesere. Jie man paliko nepaprastai šiltą įspūdį. Senas namelis, aptvertas pinta, liaudiška tvorele. Prie jos ir nusifotografavome. Marty...


2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.  Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų le...


Pabaiga. Pradžia 2012 m. 44 numeryje IX. Palėpės teatras Koks galėjo būti Vilniaus teatras, galėjęs kliautis vien savo jėgomis? Tik toks, koks buvo, tai yra labai skurdus ir vos pusėtinas. Tuščios buvo pastangos aktorių, protektorių, antreprenerių, atvykstančių ir vietinių menininkų, kurie su savimi, savo veikla, savo publikos poreikių suvokimu siejo didelių pasiekimų viltis. Publika – negausi, sužadinta akimirkos smalsumo, pirmomis dienomis plūsdavo gausiai, teikdavo didelės sėkmės vilčių; pa...


Tęsinys. Pradžia 44 numeryje VII. Maskaradas Kiek buvo džiaugsmo, kai ant gatvių kampų išvydome afišas su spausdintomis didelėmis, juodomis raidėmis, skelbiančias, kad busM A S K A R A D A SMaskaradas! Lengva įsivaizduoti Romos, Venecijos publikos siautėjimą ten, kur ištisas dienas ir naktis gatvėse triukšmauja beprotiški, tikri maskaradai, kai matai pas mus, kokį įspūdį daro kiekvienam, kas tik jaunas, vien jau maskarado pažadas. Šalto, uždaryto dviejose salėse, apsupto apsaugos, slopinančios...


Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Varšuvos karališkoji pilis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje buvo pagrindinės rezidencijos, kuriomis XIV–XVIII a. naudojosi Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Visos trys rezidencijos buvo regioniniai kultūros ir meno sklaidos centrai. Kokia šių valdovų rezidencijų istorija bei koks jų likimas, ką bendro jos turėjo ir kokie išskirtiniai bruožai jas charakterizavo, kokią simbolinę reikšmę jos turėjo ir tebeturi šiandien?   ...


Tęsinys. Pradžia 44 numeryje III. NAMAI Namai, kaip ir žmonės, turi savo veidus, ant kaktos užrašytą jų amžių ir charakterį, niekas gal tuo jau neabejoja. Jeigu kas iš Vilniaus namų norėtų spręsti apie Vilniaus gyventojus, palaikytų juos (bent didesnę dalį) žmonėmis be skonio, tinginiais. Nes pusė miesto užstatyta senais ir tokiais varganais namais, kad reikia stebėtis jų savininkais, kodėl jie jų neperdaro, nors matosi, kad jie ir nepatogūs, ir nedailūs pasižiūrėti, ir, kas blogiausia, nešvar...


Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuojama paro­da „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba“, kuria pažymėtos dailininko 100-sios gimimo metinės. Parodoje pristatyta per 150 dailininko kūrinių, atrinktų iš LDM, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei dailininko šeimos rinkinių. Paro­dai Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido albumą apie Petro Rauduvės kūrybą. Šio albumo sudarytoja, parodos kuratorė –­ Regina Urbo...


Šių metų lapkričio 13 d. buvo pristatyta Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo cent­re 2008–2012 m. restauruota Lukiškių Dievo Motinos ikona. Nuo lapkričio 20 d. atvaizdas eksponuojamas Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, jam skirtoje paro­doje. Nuo XVII a. paskutiniojo ketvirčio stebuklais garsėjęs Marijos paveiks­las vėl susilaukė dėmesio, tik šįkart kaip meno kūrinys – seniausias iš žinomų Lietuvoje molbertinės tapybos paminklų. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie savo p...


Draugai