Vizualieji menai

Rugsėjo 11 d. Pompidou šiuolaikinio meno centre, Pa­ryžiuje, duris atvėrė airių kilmės britų menininko Francio Bacono darbų retrospektyva „Baconas: knygos ir paveikslai“. Rudens sezono blokbasteriu tituluotoje parodoje pristatyta daugiau nei 60 tapybos darbų, apimančių menininko paskutiniuosius du gyvenimo ir kūrybos dešimtmečius (1971–1992). Atspirties tašku pasirinkęs Dublino trejybės koledžo Meno istorijos katedros vykdytą tyrimą (jo metu Bacono namų...


Apsižvalgius po Jolantos Mikulskytės parodą „Vis drumstas vanduo“ Pamėnkalnio galerijoje netikėtai mintimis grįžau į vaikystę, kuomet per „National Geo­graphic“ ir „Discovery“ kanalus žiūrėdavau laidas apie gyvūnus ir panirdavau į jų pasaulius. Taip šį kartą panirau į menininkės sukurtą pasaulį, kuriame susipina vidinės būsenos, prisiminimai, gamtos fragmentai ir... banginiai. Toks Jolantos pasaulis – po vandeniu. Jos grafikos darbai parodo ne...


Arūno Gelūno portretas

2019-10-29 21:44:00

„Netikėkite, jei jums kas sakys, jog mokymosi procesas gali būti vien nerūpestingas malonumas, kaip žada kasdien peršamos užsienio kalbų mokymosi ar kūno tobulinimo programėlės. Nemanau, kad ko nors iš tikro išmokai, jei tau nesuskaudo ar bent kuriam laikui neįsitempė tavo dvasiniai raumenys. Mano kartai teko įdomi patirtis – gerokai paragauti totalitarinio režimo realybės, ištverti lipnų ir slogų tuometės valstybės „rūpestį“ savo subjektais (n...


Vujeristinė, onanistinė, reakcionistinė šių metų Jaunojo tapytojo prizo (JTP) konkurso apžvalga Atsivertus gausų dalyvių sąrašą džiugina stilistikų, idėjų ir meninių steitmentų įvairovė. Čia galima pamatyti ne tik kūrinius, jaunųjų tapytojų teikiamus konkursui, bet ir jų deklaruojamus konceptus. Vyrauja įvairaus plauko tekstai: konceptualios ir utopiškos idée fixe, genialūs meniniai užmanymai (bent jau pačių autorių manymu), laisvalaikio rašytojų būrelio ra&sc...


Kodėl koliažinė visuomenės asmenukė šįkart nepavyko? Atėjus vakarui darbuotojai užrakina muziejaus duris, peržiūri meno kūrinių būklę, patikrina, ar salėse ir tua­letuose nėra pasimetusių lankytojų, ir visur išjungę šviesas išeina. Jie palieka meną ramiai lūkuriuoti rytdienos, kuri galbūt atneš supratingų žiūrovų, galbūt suteiks vienam jų malonumą, o galbūt bus nyki, niūri ir tuščia. Nors tyliai sutarkime: MO muziejus tuščias tik naktį... &Sc...


Nuogų kūnų ritualiniai šokiai („Erotinis Balkanų epas“, 2005), monotoniški nematomo metronomo švytuoklės garsai („Namas su vaizdu į vandenyną“, 2002 / 2017), šaižus moters klyksmas („Išlaisvinant balsą“, 1975), kraujo ir pašvinkusios mėsos dvokas („Balkanų barokas“, 1997)*. Tai tik keli ryškiausi prisiminimai iš Marinos Abramović parodos „Čistač“ („Valytojas“), kuri iki...


× Daiva Juonytė   Po dvejų metų į Kauną grįžus Kauno bienalei „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ (birželio 7–rugsėjo 29 d.) skirtingose miesto vietose buvo galima pamatyti 26 menininkų kūrinius. Tarp jų ir bienalės rezidenčių Anos Kovačić ir Sonjos Jo projektą, meninį tyrimą „Stebuklingi kilimai“ („MagiC Carpets“). 27-erių serbų menininkė S. Jo Novi Sado dailės akademijoje (joje, beje, dėsto performanso menininkė Marina Abramović...


Žemės ir aplinkos meno paroda „Atradimai“ VU botanikos sode, Kairėnuose Žemės meną, dar vadinamą gamtos menu, praktikuojantys menininkai stengiasi naudoti tik gamtoje randamas medžiagas: šakas, lapus, žemę, sniegą, ledą, o pačią gamtą dažnai traktuoja kaip meno kūrinį ir prie instaliacijų „prijungia“ šviesą, šešėlius ar vėją. Šią meno rūšį vertina Rytų kultūros; Korėjoje, Japonijoje gamtos menas įtrauktas į švietimo sistem...


Rugpjūčio 8–10 d. Kaune vyko su filosofija susieto tarpdisciplininio meno (a)simpoziumas. Pavadinimas siūlo tikėtis, kad renginio reprezentacija siekia išvengti tradicinės menininkų sueigos formato ir teikti naują pavidalą tarpusavio kūrybinėms veikloms. Kaunas jau kurį laiką daugina kultūrines erdves ir (a)simpoziumas leido per trumpą laiką apsilankyti Kauno miesto muziejuje, VDU Menų galerijoje 101, Kauno menininkų namuose (KMN), 2022 m. Europos kultūros sostinės būstinėje ir soci...


„Paveikslas buvo gan didelis, tapytas aliejumi. Močiutė pasakodavo, kad senelis, „smetoniškas“ stalius, paveikslą užsakė iš dailininko – prašė optimistinio vaizdo: plati kaip Nemunas upė, didelė valtis pilna iškylaujančių žmonių... Tačiau dailininkas savaip interpretavo užsakovo pageidavimus – išėjo labiau pesimistinis paveikslas, vaizduojantis siaurą upeliūkštį, valtelę, išmestą ant kranto, ir mišką tolumoje. ...


Draugai