Aistė Kisarauskaitė. Megztiniai ir kita žiemos šiluma Inesos Grigaitės juvelyrikoje

Žiemos artėjimą galima užuosti. Man rodos, vienas iš stipresnių kvapų – pirmas sniegas ant sušlapusių lapų. Nors negaliu patikrinti, ar tikrai sniegas, prisilietęs žemės, turi kvapą, bet jaučiu, kaip netikėtai norisi minkštų audinių. Pamačiusi šiltas angoros kojines parduotuvės lentynoje, čiupau net dvi poras, nors dar visai nešalta, ruduo puikus, netgi lapkričio pradžioje važinėju dviračiu, tačiau vis tiek norisi pledo, megztinio... Imti į rankas virbalus, ar ką? Užsukusi į Vilniaus dailės akademijos galeriją „ARgenTum", taip pat galiu užuosti tą skambų žiemos baltumą –­ čia kvepia perlais ir sidabru, skaidrus rožinis kvarcas tėra tik dar vienas ledo atspalvis, o maži juodos lavos karoliukai pakartoja specifinę belapių medžių grafikos meistrystę. Tačiau jaunos menininkės Inesos Grigaitės juvelyrika šilta, tai tie patys audiniai, į kuriuos jau dabar norisi įsisupti –­ jų raštai, atspausti sidabre, sujungia papuošalą su drabužiu, suteikdami intymumo ir jaukumo.

Inesa Grigaitė. Segė
Parodos ekspozicija atsargiai, lyg į langą belstųsi maži žiemos kristalėliai, primena šiaurės šalis, kur sidabro pilkuma yra tokia kasdienė spalva, o minimalizmas –­ viena iš pagrindinių tendencijų. Šiltas minimalizmas, reikia pridurti. Funkcionalus –­­ pageidautina nepamiršti. Ir šio funkcijos permąstymo Inesos Grigaitės juvelyrikoje nemažai – vėrinį galima atskirti nuo jo sidabro sagties ir nešioti tik perlus; juodos lavos karoliukus įvairiais ilgiais susegus gaunamos vis kitokios kombinacijos; vėrinio esminė detalė – užsegimas tuo metu gali tapti tiesiog segėmis.
Inesa Grigaitė – dar labai jauna juvelyrė, 2010 metais baigusi Dailės akademiją Telšiuose. Šiuo metu ji gyvena Norvegijoje, kur iš pradžių dirbo juvelyrinėse dirbtuvėse, o neseniai įkūrė savo metalo dizaino studiją.
„Mano darbai dar tik mintys, ieškojimai, švieselės ir paklaidžiojimai. Kuriu juvelyriką žmogui, sąveika su juo man labai svarbi. Siekdama sąlyčio tarp žmogaus ir papuošalo, pasirinkau megztos medžiagos bei nėrinio motyvus, kad papuošalai taptų jaukesni ir artimesni, norėjau suteikti jiems intymumo prieskonį" – teigia autorė.
„Ar turėjo kokią nors įtaką tavo kūrybai Norvegija, jos gamta?" – klausiu menininkės, kuri šypsosi Ingmaro Bergmano filmų herojės aktorės Liv Ullmann šypsena. „Gamta gal ne tiek daug, nors gyvenu vienoje iš gražiausių šios šalies vietų, kur matosi fiordas ir traukia turistai, tačiau taip pat labai svarbu žmonės, kurie mane supa. Norvegai ne tokie įsitempę, labiau atsipalaidavę, šiltesni ir lengviau bendrauja nei lietuviai. Be to, kaip žinoma, trumpiau dirba ir gali daugiau laiko skirti sau. Šalia gyvendamas jauti tą lengvumo atmosferą, kuri savaip įkvepia, padeda kurti", – sako Inesa Grigaitė.
Viena I. Grigaitės sagė šiuo metu keliauja iš parodos Pekine, Kinijoje. Ji galėtų puikiai papildyti eksponuojamą kolekciją, nes yra tarsi nėrinio fragmentas. Kaip teigia pati autorė – leidžiantis ją nešioti viršuje arba ir po audiniu. Tai žinoma turėtų būti perregima materija ar mezginys, suteikiantis progą išlįsti segės krašteliui, žaisti sidabro ažūro ir kiauraraščio audinio persiklojimu. Papuošalas arčiau kūno... Žmogiškesnis, artimesnis. Kaip ta pati garsioji aktorė Liv Ullmann –­­­ ne visai atitinkanti šiuolaikinius grožio standartus, perdėtai jautri, tačiau išreiškianti tokią jausmų ir jų niuansų gamą...
I. Grigaitės juvelyrika nėra konceptuali, minimalizmas čia „dėvimas" ir, kaip minėjau, funkcionalus. Mažyčiai auskariukai puikiai tinka kasdienai, tačiau komplekte su vėriniu... Na, nerašysiu čia tų standartinių frazių, tiesiog tai mums, moterims, jaukūs ir mieli dalykėliai, kurių turėjimas džiugina, reiškia – šildo.
„Gal ateityje tavo kūriniuose atsiras daugiau spalvų?" – klausiu autorės. Ji pasakoja apie savo metalo dizaino studiją, kurioje dabar dirba, ir nejučia nuklysta į ateitį... „Neseniai įsigijau krosnelę, labai noriu padirbėti su porcelianu"... O man atrodo, kad jau beveik galiu apčiuopti baltą ir šiltą žiemą, lengvą kaip plonas porcelianas ir tokią patogią, „naudojamą" kaip... papuošalai.
Taigi, jei šaltis, žiema, ledas gali būti šilti ir jaukūs, lengvi ir artimi, jie yra čia –­ galerijoje „ARgenTum", pirmoje Inesos Grigaitės personalinėje juvelyrikos paro­doje.