Astijus Krauleidis-Vermontas. Prancūziška mei­lė tapyboje

Šiuolaikinis menas yra ne tik universalus ir reflektuojantis dabartį, bet ir talpinantis bei įprasminantis įvairius individo išgyvenimus. Dažnai menininkas siekia darbais intriguoti žiūrovą ar net šokiruoti, kai į visiems puikiai žinomus dalykus, pavyzdžiui, meilę, pažiūri kitaip. Tapybos darbas –­ tai savotiškas žmogaus vidinio pasaulio atspindys, kuris gali varijuoti nuo harmonijos iki destrukcijos. Dešimtmetį Prancūzijoje praleidusi lietuvių menininkė Gia Ram sausio 28–vasario 4 d. Kauno „Parko galerijoje“ pasirinko į meilę žvelgti ir ypač ryškiai, ir subtiliai, minimalistiškai. Kai tapybos darbuose konstruojama prancūziška meilė, jos apibrėžtys tampa išgyvenimų dalimi ir parodo įsimintiną debiutą, t. y. parodą „Love / Sex and She“.

Gia Ram. „Ji. No. 11“, akrilas, autorinė technika, drobė, 90 x 70, 2015

Abstraktus ekspresionizmas ir prancūziška nuotaika

Jaunosios kartos menininkę G. Ram galima priskirti abstraktaus ekspresionizmo srovei. Rodos, kiekvienas tapybos darbas alsuoja prancūziška nuotaika: moteriškumu, drastišku koloritu ir siekimu išlaikyti paslaptingumą. Kartais pasirenkama konstruoti paveikslo plokštumoje vizualųjį naratyvą, kuris atspindėtų menininko veržlumą ir išskirtinumą (kadangi sudėtinga kūrėją įsprausti į meno rėmus), tačiau G. Ram tai nėra būtina, ji nesiekia, kad jos kūryba būtų itin specifinė. Tapybos darbai įprasmina ne tik skirtingas meilės apibrėžtis (romantišką, ironišką ar (ne)laimingą), taip pat akcentuojami jausmai per laiko kategorijas. Menininkei svarbus kiekvieno žiūrovo požiūris į kūrinį, kurio nebūtina įsimylėti iš pirmo žvilgsnio, nes prancūziška meilė gana klastinga. Vis dėlto patrauklu čia ir dabar, t. y. akistatoje prieš paveikslą, išgyventi ekspresyvią meilę, kurią sudaro ne tik romantiški jausmai, bet ir skausmas, chaosas.

Debiutinėje parodoje tapytoja aiškiai apibrėžė parodos koncepciją ir siekė žiūrovui parodyti, kad meilė gali būti skirtinga. Darbai pulsuoja veržlumu ir ekspresija, sudėtinga atitraukti žvilgsnį – paveikslai veikia, gal net dekonstruoja žiūrovo mąstymą. Taip savotiškai menininkė žaidžia su žiūrovu, juo manipuliuoja. Viena vertus, parodo, kokias įvairialypes apibrėžtis turi meilė, kita vertus, žiūrovo sąmonėje sukurtus vaizdinius drastiškai (su)naikina. Taip paroda „Love / Sex and She“ skyla į tris dalis, užkoduotas pavadinime –­ Love, Sex ir She. Sąmoningai pasirenkama užrašus perteikti angliškai, tai rodo kosmopolitiškumą ir, manau, ironiją. Anglų kalba – universali, kurią moka daugelis, ji mene pritaikoma lengviau. Vizualusis naratyvas perei­na į rašytinį žodį, įtapomą skirtingose drobės vietose ar net ant šonų. Taip G. Ram tapybos darbuose per angliškus užrašus akcentuoja vaizdą ir žodį, mintį ir jausmą, žvilgsnį ir sukeltą pojūtį, t. y. meilę, seksą ir Ją.

Meilė, kaip išlieti dažai

G. Ram stiprioji tapybos pusė – mintis, kurią išreiškia spalvos semantika. Menininkė atidžiai parenka spalvas, konstruojančias nuotaiką. Ryškūs dažų sluoksniai perteikia subjekto išgyvenamą aistringą meilę. Pasirenkama įdėmiai analizuoti spalvos reikšmę ir tai, kokį krūvį ji gali įgauti paveikslo plokštumoje. Dominuojančios spalvos: raudona, švelniai rausva ar karališka mėlyna. Įdomu tai, kad subjektas reflektuoja aplinką, kurioje gyvena. Menininkės darbų stilistika priartėja prie gatvės stiliaus, kur dominuoja grafičiai ir nepaisoma taisyklių. Tik šis pastebėjimas kitoks: rodos, būtų kuriamas menas ne požeminėse perėjose ar apleistose vietose, bet ten, kur dominuotų laisva kultūra ir savitas požiūris į estetiką.

Pavyzdžiui, paveiksle „Pineapple“ (2015) žiūrovo dėmesį patraukia frazė „I Love You“ ir išlietų dažų stilistika. Darbo fundamentas – dažų sluoksniavimas. Taip norima savotiškai sluoksniuoti išgyvenimus, dvasines patirtis, kurias subjektas prisimena (aistringa, ypač gyvybinga meilė). Geltonos spalvos pasirinkimas, tiksliau – geltonai nutapyta frazė, primenanti reklaminį bukletą, parodo menininkės ironišką požiūri į itin saldžias frazes. Tapybos darbas nesugestijuoja griežtos minties, labiau koncentruojamasi į atviro kūrinio koncepciją. Skirtingi pasirinkimai, pvz., drobės dydis, spalvų kontrastas, ypač sluoksniavimas, rodo ekspresyvią spalvos tėkmę paveikslo erdvėje, minties universalumą ir žiūrovo, ir menininko sąmonėje. Būtent populiarios frazės tampa raktu į paslaptingą G. Ram tapybos pasaulį.

Kai žodis konstruoja dialogą

Kitas intriguojantis tapytojos pasirinkimas – seksualumą reprezentuoti per meilę ar love / sex žodžius paveiks­lo erdvėje jungti ir atskirti. Žodžio ir spalvos kategorijomis, kurios leidžia giliau pažvelgti į paveikslo erdvę ar net ją peržengti, pabrėžiama dviprasmiška nuotaika, ypač femme fatale tipas. Paveikslo plokštumoje nesiekiama atskirti šiapus ir anapus erdvių. Dominuoja erdvinis neapibrėžtumas, bet akcentuojamos žodžių – baby, fuck, love – reikšmės. Šiuo atveju svarbi ironiška laikysena, priverčianti žiūrovą atkreipti dėmesį, veikianti jo budrumą. Taip siekiama sunkaus krūvio žodžius sušvelninti. Paveiksle „Banana“ (2015) svarbu sieti į tapybos visumą žodžius love ir fuck bei banano simbolį, kuris koduoja vyriškumą. Suprantama, kad menininkė nori pabrėžti itin ironišką ir ekspresyvų meilės išgyvenimą, kuris ir leidžia kurti dialogą tarp skirtingų elementų. Žodžiai jungiami į frazes, o frazės – į savotišką naratyvą, papildantį paveikslą. Pavyzdžiui, „U know I can see you right“ ar „She believed in shooting starts“ paveiksle „Star“ (2016) konstruoja romantišką pasakojimą, pa­rodantį subjekto sąmonės dualumą. Viena vertus, žodžiai konstruoja chaotišką nuotaiką, kita vertus, leidžia geriau suprasti įvairias meilės išraiškas. Spalvos pasirinkimas, žodžio krūvis nurodo į subjekto drastiškus išgyvenimus bei psichologiją.

Jos pasaulis

Subtiliausia meilės išraiška – ta, kurioje koncentruojamasi į moters vaizdavimą. Be abejo, atpažįstame, kad drobėje menininkė vaizduoja save, bet tai sieti nėra tikslinga. Ekspresyvumą keičia linijiškumas – šį sykį svarbus ne chaosas, bet linija, ja kuriami meilės kontūrai. Akcentuojamos lūpų ir akių sritys, koduojančios subjekto dualistinį pasaulį. Dėmesys skiriamas moters –­ femme fatale – žvilgsniui, jis nurodo į gundančią meilę. Paveiksle „Ji. No. 11“ (2015) moters veido kontūrus papildo ryškių spalvų derinys. Galima teigti, kad per savo veido linijas menininkė siekia pažinti romantiką ar jausmų chaosą, leidžiančius patvirtinti meilės egzistavimą. G. Ram, puikiai žinanti, kas yra prancūziškos estetikos suvokimas, debiutinėje parodoje gilinosi į savo pasaulio reflektavimą. Ryškios spalvos, drąsūs žodžiai ar romantiški užrašai ant drobių ženklina menininkės ekspresyvumą ir norą geriau pažinti save. Nebijoma nei šokiruoti, nei intriguoti žiūrovo. Svarbiausia, kad prancūzišką meilę galima išgyventi ir per tapybos darbus.

G. Ram „Banana“ – čia