Vilniaus dailės akademijoje Gabija Vidrinskaitė šiemet baigė grafikos studijas. Menininkės kūryba intuityvi ir jautri, jungianti tam tikrą piešinio estetiką, asmenines patirtis, aplinką ir kūrybinį procesą. „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje Gabija pristato savo bakalauro studijų baigiamąjį darbą „Meteo“.
„Meteo“ – litografijos estampų kompozicija, kurioje fiksuojamas, piešiamas, vaizduojamas oras ir atmosferos reiškiniai: skirtingos temperatūros, drėgmė, vėjas, saulėtos, lietingos ir šaltos dienos. Gabijos kūriniuose galima pamatyti, kaip jaučiamas oras, kokią įtaką jis turi žmogui, šiuo atveju – pačiai menininkei, kaip veikia kūrybinį procesą, piešinį, linijas, spalvas, kompoziciją etc. „Meteo“ yra ilgalaikis projektas, tiksliau tariant, Gabija orą paišyti pradėjo jau gana seniai ir tai tęsia eksperimentuodama spalvomis, skirtingomis piešimo galimybėmis (pavyzdžiui, įvairiais būdais laikant pastelės kreidelę, išgaunama kitokia linija). „Meteo“ tęstinumą liudija ir savitas piešinių skirstymas į „Premeteo“, „Meteo“ ir „Postmeteo“.
Žodis „meteo“ išsyk nurodo į atmosferos reiškinių, oro ir nežemiškų reiškinių stebėjimą bei tyrimą. Kaip pati menininkė teigia, ji yra stebėtoja: „Stebiu dangų, gamtą, stebiu metų laikų linijas. Piešdama stebiu savo pačios paliekamus ženklus. Tyrinėju, kaip vienas darbas įkvepia kitą, kaip linija priklauso nuo paspaudimo, kaip viena spalva draugauja su kita. Kūryboje man svarbiausia atradimas. Atradimas – spausdinimo proceso rezultatas. Suplanuotą, tuo pačiu ir netikėtą kompoziciją pirmą kartą sutinku atkėlus popieriaus lakštą nuo akmens – turėdama šviežią estampą. Pagrindinis tikslas yra susidraugauti su nauju darbu – „ateiviu iš kitos planetos“. Estampus kuriu litografijos technika. Technika išsiskiria savo gebėjimu išsaugoti visus prisilietimo jautrumus.“ Gabija – savotiška meteorologė, atmosferinių reiškinių stebėtoja, tyrėja, fiksuotoja, o jos kūriniai yra savotiški oro/atmosferinių reiškinių, tiksliau – jų poveikio žmogui žemėlapiai ir išklotinės.
„Meteo“ – savotiškas nežemiškų reiškinių stebėjimas. Neaiškūs linijų raizginiai, susijungimai, išsišakojimai šiek tiek primena Naskos linijas/piešinius, arba geoglifus, esančius Naskos dykumoje, Peru. Panašūs jie ne tiek vizualiai, kiek atmosferiškai. Geoglifų pasitaiko ir kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, visai neseniai vienas buvo atrastas Uralo kalnų regione. Geoglifai atrasti ne taip ir seniai – kai buvo pradėta skraidyti lėktuvais. Tiesa, keli Naskos piešiniai minimi jau XVI a. šaltiniuose. Naskos piešinius sudaro ir neryškūs linijų piešiniai, ir sudėtingos geometrinės formos, ir atpažįstamos gyvūnų figūros. Jų paskirtis iki šiol neaiški, kaip ir Naskos kultūros žmonių gebėjimas sudėlioti tokias figūras, kurias pamatyti/atpažinti galima tik iš paukščio/lėktuvo skrydžio. Dar teigiama, kad šios linijos gali žymėti astronominius reiškinius ir galėjo būti naudojamos kaip observatorija. Yra ir dar viena teorija, kurioje teigiama, kad Naskos piešiniai galėjo būti nusileidimo takai ateiviams iš kitų planetų.
Gabijos „Meteo“ kūriniai turi kažkiek panašią nežemišką atmosferą. Gabijos kūriniuose, kaip ir Naskos piešiniuose, esti daug paslapčių, neaiškumų, o ir pati piešinių plastika turi panašumų, atsirandančių, ko gero, dėl pasąmoningos, automatistinės Gabijos piešinių prigimties. Galų gale menininkės kūriniuose fiksuojamas, piešiamas ir vaizduojamas oras, atmosferos reiškiniai, žemėlapiška prigimtis yra savotiški oro geoglifai, tiksliau – meteoglifai.
Spalio 8–14 dienomis „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje bus galima pamatyti Gabijos Vidrinskaitės ciklą „Meteo“.