Vasara. Man 13. Permirkęs nuo lietaus stoviu sodo virtuvėje. Palinkęs virš viryklės viena ranka prilaikau elektros lizdą, o kita bandau ištraukti viryklės kištuką. Kištukas staiga išsprūsta iš lizdo, laidas kliudo viryklės dangtį, dangtis – puodą su verdančiu vadeniu, puodas virsta man ant kojų. Aš kieme. Klykiu. Nežinau, kaip būdamas sąmoningas atsidūriau kieme. Atrodo, virtuvė staigiai susitraukė ir mane išspjovė lauk. Tėvo dėka rando ant šlaunies neliko. Liko kažkoks nepatirtas dviejų sekundžių tarpas. Tai ir nešiojuosi jį. Mėgstu vandenį. Geriu arbatą. Nežvejoju.

Jonas Tertelis