Abu Dabis, Berlynas, Londonas, Los Andželas, Niujorkas, Paryžius, San Fransiskas – kuo nustebins garsiausi pasaulio muziejai?

David Hockney

Galerija „Tate Britain“, Londonas, vasario 9–gegužės 29 d.

Davidas Hockney dabar – visur. Šiais metais garsusis Britanijos menininkas švenčia 80-metį. Ta proga šiapus Atlanto rengiama pirmoji jo kūrybos retro­spektyva. Parodoje bus demonst­ruojama daugiau kaip 160 Hock­ney’o pastarųjų 60 metų kūrinių. Lankytojų laukia garsiosios drobės su baseinais, jo portretinės tapybos ir fotografijos eksperimentai. Tarp parodos eksponatų – ir neseniai nutapyti Jorkšyro peizažai, ir kiti naujausi darbai. Birželio mėnesį paroda iškeliaus į Paryžiaus Pompidou centrą, o lapkritį – į Metropoliteno muziejų Niujorke.

Merce Cunningham. „Bendras laikas“

Mineapolio Walkerio meno centras, vasario 8–rugsėjo 10 d.; Čikagos šiuolaikinio meno muziejus, vasario 11–balandžio 30 d.

Du Amerikos muziejai bendromis jėgomis pristato apžvalginę choreografo Merce’o Cunninghamo kūrybinio palikimo parodą. Walkerio meno centras, kuriame saugoma daugiau nei 4,5 tūkst. eksponatų, susijusių su pusę šimto metų trukusia Cunninghamo šokių trupės istorija, pristato scenos dekoracijas, sukurtas tokių meistrų kaip Frankas Stella ir Jasperas Johnsas. Kartu bus eksponuojami Ernesto Neto ir Tacitos Dean darbai, kuriuos įkvėpė Cunninghamo kūryba. Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje rodomas Charleso Atlaso projektas, sudarytas iš Cunninghamo choreografijos vaizdo įrašų, kuriuos režisierius filmavo 35 metus.

Janas Vermeeris ir žanrinės tapybos meistrai

Luvras, Paryžius, vasario 22–gegužės 22 d.

Paroda, kurioje bus eksponuojama maždaug trečdalis Vermeerio drobių, paneigia nuomonę, kad jis buvo vienišas genijus, ir atskleidžia, jog iš tikrųjų menininkas gyveno nepaprastai produktyviu tapybos istorijos laikotarpiu ir kūrė kartu su kolegomis, kurie gerbė, įkvėpė ir varžėsi tarpusavyje, siekdami pranokti vienas kitą technikos meistryste ir estetiniu patrauklumu.

„Tvėrimo aktas. Performansas, procesas, dalyvavimas“

„Manarat Al Saadiyat centras“, Abu Dabis, kovo 8–liepos 29 d.

Centro lankytojai jau antrą kartą turės galimybę susipažinti su vis didėjančia Abu Dabio Guggenheimo muziejaus ekspozicija. 18 autorių (Niki de Saint Phalle, Güntheris Ueckeris, Kazuo Shiraga, Atsuko Tanaka ir Ani­shas Kapooras ir kt.) demonstruos darbus, kuriuos sieja miestų, tarp kurių Abu Dabis, Tokijas, Londonas, Niujorkas ir Paryžius, tema.

„Matisse / Diebenkorn“

San Fransisko šiuolaikinio meno muziejus, kovo 11–gegužės 29 d.

Ši paroda atkeliaus iš Baltimorės meno muziejaus. Ją sudaro 40 Matisse’o ir 60 Diebenkorno paveikslų. Amerikos dailininkas Diebenkornas visą gyvenimą žavėjosi Matisse’o kūryba. Šis susidomėjimas virto aistra, kai 1952 m. Los Andžele buvo surengta apžvalginė Matisse’o tapybos paroda. Apsilankęs joje Diebenkornas įsisavino prancūzo tapybos tekstūrą ir paletę.

Gillian Wearing ir Claude Cahun. „Po kauke – kita kaukė“

Nacionalinė portretų galerija, Londonas, kovo 9–gegužės 29 d.

Britų dailininkę konceptualistę Gillian Wearing ir prancūzų siurrealistę Claude Cahun skiria 70 metų, tačiau abi kūrėjas sieja lyties, tapatybės, maskarado ir performanso temos. Parodoje bus demonstruojama daugiau nei 100 kūrinių. Organizatoriai teigia, kad ši paroda skamba itin šiuolaikiškai, nes šiemet žymimas homoseksualumo dekriminalizavimo Anglijoje ir Velse 50-metis.

„Imperijų epocha. Činų ir Hanų dinastijų menas“

Niujorko Metropoliteno muziejus, balandžio 3–liepos 16 d.

Tai ryškus įvykis kultūrinių mainų srityje. 31 Kinijos muziejus išsiuntė į Niujorką 160 eksponatų, reprezentuojančių Činų ir Hanų dinastijų meną. Chronologiškai ekspozicija apima 440 metų ir atspindi kinų tapatybės formavimąsi. Vienas iš įdomiausių parodos eksponatų – pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Ši Huangdi mauzoliejų saugojusių terakotinių karių grupė. Bus rodomi ir vėlesnio laikotarpio kūriniai, pavyzdžiui, monumentalus akmeninis liūtas, atspindintis senovės graikų ir persų meno įtaką ir liudijantis, kad ryšiai tarp Rytų ir Vakarų egzistavo jau tais laikais.

Damien Hirst

„Palazzo Grassi“ ir „Punta della Dogana“, Venecija, balandžio 9 d.–lapkritis

Tai ne tik pirma didelė Hirsto paroda Italijoje per pastaruosius 10 m., bet ir pirmoji, užimsianti iš karto abi kolekcininko François Pinault ekspozicijų erdves. Parodą gaubia paslaptis: kol kas žinoma tik jos atidarymo data. Pernai duodamas interviu laikraščiui „The Guardian“ Hirstas užsiminė, ko galima tikėtis: papasakojo ketinąs ištraukti dalį darbų, prieš du dešimtmečius nuleistų į jūrą netoli Meksikos pakrantės, kad šie apaugtų koralais. Gali būti, kad jis paprasčiausiai pajuokavo, tačiau dėl to paroda tikrai nebus mažiau reikšminga.

„Lutherio efektas. 500 protestantizmo metų“

„Martin-Gropius-Bau centras“, Berlynas, balandžio 12–lapkričio 5 d.

Reformacijos epochos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai Martinas Lutheris prie Vitenbergo katedros durų Saksonijoje prikalė 95 tezes, kritikuojančias katalikų bažnyčią. Šiemet sukanka 500 metų nuo šio įvykio, pakeitusio religinį ir politinį ne tik Europos, bet ir viso pasaulio gyvenimą. Lutherio kritika davė pradžią virtinei protestantiškų srovių ir tapo pagrindu, iš kurio išaugo ir šiuolaikinis individualizmas, ir žmogaus teisės, ir nacionalizmas. Paroda, kurios organizatorius – Vokietijos istorijos muziejus, atskleidžia Reformacijos istoriją nuo ištakų iki mūsų dienų ir jos tarptautinę reikšmę.

 

Bus daugiau

Iš rusų kalbos vertė Irena Ramoškaitė

theartnewspaper.ru, 2017 01 19