Vidutinio amžiaus vyras elegantišku kostiumu, po balta apykakle pasirišęs „peteliškę", tvarkingais ūseliais ir skvarbiu žvilgsniu siuvinėto audinio fone. Gražūs sepijos atspalviai, ryškios detalės ir šviesos žaismas, žavintis ir šiandien. Tai Oscaro Barnacko autoportretas, kurį jis padarė veikiausiai 1914 m., netrukus po to, kai sukonstravo aparato, amžiams pakeitusio fotografiją, prototipą.

Lyginant su masyviomis studijų skryniomis ant stovų, jis buvo stulbinamai mažas: pirmasis tikrai nešiojamas, rankinis, leidžiantis užfiksuoti momento magiją, kad ir kur būtum –­ gatvėje, išvykoje į kalnus ar namuose. Šis prototipas buvo vadinamas Ur-Leica ir pirmasis naudojo 35 mm juostą. Barnackui įtikinus savo vadovą Ernstą Leitzą Werke pradėti jį gaminti, 1925 m. pasauliui buvo pasiūlytas pirmasis siaurajuostis fotoaparatas, pavadintas Leica (nuo Leitz camera).

Kaip tik nuo to laiko fotografijos menas galutinai išėjo iš studijos ir žengė didelį žingsnį į mases.
Praėjus šimtui metų, fotografijos technologijų srityje įvyko dar vienas proveržis, leidęs fotografuoti visiems norintiems ir net tiems, kurie anksčiau neturėjo noro tai daryti – nes jie fotografais tapo atsitiktinai, net nepriėmę sprendimo pirkti fotoaparatą. Jie tiesiog staiga suprato visada turį jį po ranka. Mobiliajame telefone.

Annie Leibovitz rekomenduoja

Mobiliuosiuose telefonuose fotoaparatai pasirodė gana greitai, tačiau nelabai galingos matricos ir nekokybiška optika iš pradžių neleido į juos žiūrėti rimtai. Alternatyva jau populiariems skaitmeniniams kompaktiškiems fotoaparatams jie tapo gimus nūdienos išmaniesiems telefonams, t. y. 2007 m. viduryje, debiutavus pirmajam iPhone'ui. Šis telefonas jau turėjo visai pakenčiamą aparatą su 2 megapikselių matrica ir dideliu, net 3,5 colių ekranu, kuriame pagaliau buvo galima, palyginti neskausmingai, grožėtis pagautu kadru.

Tačiau kaip reikiant išmaniųjų telefonų revoliucija įsibėgėjo po trejų metų. 2010 metais su Apple firmos iPhone'ais dėl populiarumo jau ėmė vis sėkmingiau kovoti kiti gamintojai, pavyzdžiui, Samsung ir HTC, o pati Apple išleido į rinką iPhone 4 su fotoaparatu, turinčiu net 5 megapikselių matricą ir puikius, tokiai konstrukcijai, lęšius. Tokia kokybe laisvalaikio „pleškintojas" jau negalėjo skųstis. Žinoma, kol 2011 m. spalį buvo išleistas iPhone 4S, kurio fotoaparatą su 8 MP matrica ir sudėtinga penkių lęšių sistema žymėjo portretinės Annie Leibovitz nuotraukos piktograma. Garsiosios apsinuoginusių Yoko Ono ir Johno Lennono nuotraukos, publikuotos žurnalo Rolling Stone viršelyje autorė pareiškė, kad visiems, prašantiems jos patarimo, kokį fotoaparatą pasirinkti, rekomenduojanti iPhone 4S.

2010 m. buvo svarbūs ne tik dėl išmaniųjų telefonų ekspansijos. Tuo laiku dauguma jų vartotojų jau turėjo abonementą mobiliojo ryšio tinkluose, teikiančiuose palyginti pigią priei­gą prie interneto, kuris leidžia dalytis nuotraukomis su kitais. Tokią galimybę suteikė paslauga Instagram, sukurta 2010 metų spalio mėnesį, kuri vos per pusantrų metų pritraukė 100 milijonų vartotojų. Išmaniųjų telefonų fotografija ėmė žavėtis ne tik mėgėjai. Lapkričio 22 d. New York Times publikavo keturias Damono Winterio nuotraukas, kurias jis padarė iPhone'u ir redagavo programa Hipstamatic, stilizuodamas telefono nuotraukas, kad jos atrodytų kaip seni juostoje užfiksuoti kadrai. Tačiau New York Times buvo ne pirmasis. Jį aplenkė... Tygodnik Powszechny. Savo 2010 rugpjūčio 15 d. numerio tituliniame puslapyje stambiu planu išspausdinęs abejotino kryžiaus Krokuvos priemiestyje nuotrauką. Ją iPhone'u padarė Rafalas Milachas.

Šios fotografijos New York Times pranašavo perversmą, bet šoko nesukėlė. Jos buvo darytos Afganistane lauko sąlygomis ir rodė amerikiečių kareivių kasdienybę. Išmaniojo telefono naudojimas sudėtingomis sąlygomis, pateikiant tiesioginį pasakojimą iš vietos atrodė visiškai pateisinamas. Kur kas karštesnės reakcijos susilaukė nuotraukos, padarytos New York Times 2013 kovo 31 d. numeriui. Į leidinį jos pateko tiesiai iš Instagram. Nickas Lahamas su iPhone'u surengė beisbolo komandos Yankees žaidėjams fotosesiją. Paprastai tokie klasikiniai portretai fotografuojami aparatais su tobulu „pilno kadro" korpusu ir puikiu objektyvu, esant puikiam apšvietimui. Ir visgi telefonu juos pavyko nufotografuoti puikiai.

Tada pasigirdo kasandriški balsai, kad profesionaliems fotografams suskambo laidotuvių varpai, nes paaiškėjo, kad norint padaryti kokybišką nuotrauką nereikia nei labai brangios įrangos, nei mokėti ja naudotis, nei programos Photoshop. Šiandien beveik kiekvienas gali padaryti padorią nuotrauką. Ir net unikalią.

Išmanusis telefonas prieš Leica

Skaitmeninės fotografijos technologija nuėjo ilgą kelią. Šiandien net vidutinės klasės išmaniuoju telefonu daromų nuotraukų techninė kokybė kadrų gali būti didesnė nei analoginių fotografijų, padarytų prieš keletą dešimtmečių, to meto profesionalia įranga. Paimkime Leica – mėgstamiausią fotoreporterių kišeninį foto­aparatą, visada vertintą už pavyzdinę vaizdo kokybę. Kas nematė trijų garsiųjų kadrų, užfiksuotų su Leica: ikoniško Che Guevaros portreto (Alberto Díazas Gutiérrezas, 1960), amerikiečių jūreivio, karo pabaigos dieną Niujorko Times Square bučiuojančio atgal atsilenkusią slaugę (Alfredas Eisenstaedtas, žurnalas Life, 1945 m.) ir bėgančios, napalmu apdegintos nuogos merginos, Vietnamo karo aukos nuotraukos (Huynh Cong Útas, pravarde Nikas, The Associated Press, 1972)? Nežiūrint šių nuotraukų autorių meninės pajautos ir profesionalumo, daugeliu mobiliųjų telefonų šiandien padarytume geresnės kokybės vaizdus.

Profesionaliems fotografams tai profesijos pabaigos cezūra. Kai beveik kiekvienas gali parengti vaizdinį reportažą apie įvykius ir kai ten, kur vyksta svarbūs įvykiai, visada jau yra kas nors, turintis išmanųjį telefoną – profesionalui reikia dar nusigauti į tą vietą – mėgėjas su išmaniuoju telefonu turi didžiulį pranašumą. Neatsitiktinai fotoreporteriai tapo pirmosiomis spaudos krizės aukomis.

Kam rūpi, kuo fotografuota?

Amerikiečių fotografas Jamesas Barehamas, vertęsis šia profesija ketvirtį amžiaus, garsiajame straipsnyje „Post-procesas: kodėl išmaniųjų telefonų kamera amžiams pakeitė fotografiją" (TheVerge.com, 2013) išsklaido visas iliuzijas. Interneto, kuris mūsų laikais tampa pagrindine medija, amžiuje fotografijos įranga nebeturi jokios reikšmės, – teigia jis. Ir įrodo, skelbdamas tris identiškus kadrus, kurių kiekvienas yra nufotografuotas su kitu fotoaparatu: legendiniu Leica M6 Titanium, paprastu iPhone 5 ir pirmuoju „pilno kadro" fotoaparatu be veidrodžio –­ fenomenaliu skaitmeniniu Sony RX1. Nuotraukos pateiktos tipiškais internetui ne per dideliais išmatavimais, nes – kaip primena Barehamas –­ dauguma vaizdų patenka į tinklą per tokias programas, kaip Facebook, Google+, Instagram, Flickr ir Pinterest. Ir mes vis dažniau matome jas išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranuose. „Kas, žiūrėdamas į 1024x1024 pikselių nuotraukas, galėtų pasakyti, ar fotografuota iPhone, ar Canon 5D? –­­ klausia Barehamas. – Ir svarbiausia –­­ kam tai rūpi?"

Tačiau tai nereiškia, kad jau galima skelbti fotografijos istorijos pabaigą. Pažanga nelėtėja, o horizonte matyti daugiau naujovių.

Naujos idėjos naujiems laikams

Vis dar vyksta megapikselių skaičiaus matricose lenktynės. Daugiausia rinkodaros tikslais, nes klientai ne visada atsimena, kad net tiksliausiai vaizdą fiksuojantis jutiklis nepadės esant pusėtinai optikai – daugeliui žmonių megapikseliai vis dar yra pagrindinis parametras renkantis išmanųjį telefoną. Šiandien jau nieko nestebina 13 MP jutikliai, ir jau netrukus aukštos klasės telefonų standartas bus 16–20 MP matricos. Rekordininkas yra Nokia Lumia 1020 su 41 megapikselių matrica. Šiuo konkrečiu atveju nepaprastai jautrų jutiklį palaiko aukštos klasės, garsiosios firmos Zeiss lęšių rinkinys. Ir tai veikia. 41 MP matrica gali atrodyti gremėzdiška, bet toks sprendimas turi vieną pranašumą, kurio negalima neįvertinti: vaizdą galima smarkiai padidinti nesibaiminant sumenkinti ryškumą, ir post factum iškirpti iš užfiksuotos scenos pageidaujamą kadrą.
Tačiau konkurencija verčia gundyti vartotojus kitais intriguojančiais sprendimais. Kai Sony pristatė bekorpusinius fotoaparatus DSC-QX10 ir DSC-QX100, nustebęs ir pralinksmintas pasaulis pranašavo jiems gėdingą nesėkmę. Iš esmės tai tik patys objektyvai su belaidės jungties moduliu, tvirtinami prie išmaniųjų telefonų, kurie tarnauja kaip likusi fotoaparato dalis. Tačiau toks sumanymas pasirodė esąs šūvis į dešimtuką, abu fotoaparatai parduodami labai gerai, todėl galima tikėtis, kad Sony plėtos šią koncepciją.

Bendrovė Samsung laikosi kitokio požiūrio. Jos Galaxy S4 Zoom – tai išmanusis telefonas su integruotu dideliu objektyvu su 10 kartų optiniu priartinimu, tokiu, kuris įrengiamas tipiškuose kompaktiškuose skaitmeniniuose fotoaparatuose. Geresnis negu tipiškame išmaniajame telefone yra ir net 1/2,3 colių dydžio ir apie 16,3 MP rezoliucijos jutiklis. Tokio hibrido privalumai ir trūkumai yra akivaizdūs. Dėl kontūrą storinančio objektyvo jis ne taip diskretiškai telpa kišenėje, kaip įpras­tas išmanusis telefonas, bet vaizdo kokybė yra įspūdinga. Kiti, paploninti jo modeliai gali susilaukti didelio kišeninių fotoaparatų mėgėjų susidomėjimo.

Kita fotoaparatų kategorija yra drabužiuose ir aksesuaruose įtaisomi fotoaparatai. Kaip 1968 m. Simon & Garfunkel dainoje „America", aprašančioje dviejų įsimylėjėlių kelionę po Valstijas: „Ji pasakė: tas kostiumuotas vyrukas yra šnipas. Aš atsakiau: būk atsargi, jo peteliškė iš tikrųjų yra fotoaparatas." Šiandien vizija, kuri kažkada kėlė šypseną dėl savo absurdiškumo, tapo konkrečiu plataus vartojimo elektronikos gamintojų rinkodaros planu. Ir jis bus įgyvendinamas jau artimiausiais metais. Šiais metais bus pradėti pardavinėti Google Glass, akiniai su papildytos realybės (angl. augmented reality) žiūrikliu. Turėdamas fotoaparatą su 5 MP matrica, jis leis fotografuoti greičiau nei išmaniuoju telefonu. Ir nepastebimiau.

Samsung savo ruožtu gundo fotoaparatu, paslėptu rankiniame laikrodyje, tiksliau, išmaniuoju laikrodžiu, nes laiko matavimas yra tik viena iš šalutinių šio įtaiso funkcijų. Laikui bėgant, fotoaparatai – vis mažesni, vis sunkiau pastebimi, darantys geresnės kokybės nuotraukas – be abejonės, bus įtaisomi ir kituose kasdienio vartojimo daiktuose ir drabužiuose. Ir jie galės ne tik fotografuoti, bet ir filmuoti, kaip šiandien tai daro ant ekstremalaus sporto gerbėjų šalmų ir kostiumų montuojamos GoPro arba Action Cam kameros.

Kokie konkurencingi nūdienos išmaniųjų telefonų fotoaparatai, lyginant su tradiciniais, geriausiai parodo naujausias Samsung modelis flagmanas Galaxy S5, neseniai pristatytas Mobile World Congress parodoje Barselonoje. Jame įrengta 16 megapikselių kamera pasižymi nepaprastai greitu automatišku fokusavimu ir pagauna ryškumą vos per 0,3 sekundės, o tarp išmaniųjų telefonų tai naujas rekordas. Aparatas gali filmuoti 4K raiška ir turi keletą vaizdo kokybės gerinimo funkcijų, kurių neturi daugelis specializuotų fotoaparatų.

Taip greitai gerėjant išmaniųjų telefonų fotoaparatų kokybei tradiciniai skaitmeniniai kompaktiški fotoaparatai neturi galimybės išlikti. Tam tikru momentu jie tiesiog išnyks iš rinkos, kaip anksčiau pamažu pasitraukė paprasti analoginiai kompaktiški aparatai. Dabar vykstanti revoliucija paveikė ir pažangių fotoaparatų rinką. Pasak J. Yoshidos, Credit Suisse analitiko, ją išgyvens tik stambiausi gamintojai: Nikon, Canon ir Sony.

„Pilnas kadras" liaudžiai!

Tačiau atrodo, kad ši prognozė visgi yra pernelyg pesimistiška. Išmaniųjų telefonų ataka privers gamintojus gerinti tradicinių skaitmeninių fotoaparatų, skirtų pažengusiems mėgėjams, kokybę. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau matyti. Pokyčių pradininkė yra Sony, kuri pirmoji pasiūlė mažą, beveik kišeninį „pilno kadro" fotoaparatą be veidrodžio, o iki šiol „pilnas kadras" buvo rezervuotas tik aukštos klasės veidrodinių fotoaparatų savininkams.

Sony RX1/R yra vaizdo poezijos kvintesencija, romantiškas grįžimas prie Oscaro Barnacko prieš šimtą metų puoselėtų siekių. Su įmontuotu pavyzdiniu Carl Zeiss 35 mm f/2.0 objektyvu jis yra mūsų laikų Leica. Nepastebimas ir nekrentantis į akis, jis išsipildo ne tik keliaujančio reporterio ir aistringo gatvės fotografo, bet ir paprasto turisto svajones. Vaizdo aiškumu ir ryškumu jis nenusileidžia net sunkiems ir dideliems Canon ir Nikon flagmanams.

Mobilieji telefonai negriauna tradicinių fotoaparatų rinkos. Jie gausina fotografijos entuziastų gretas ir skatina gamintojus siūlyti aukščiausią kokybę už priimtiną kainą ne tik profesionalų elitui ir turtingiems mėgėjams. Netrukus visi galės fotografuoti nuotraukas, vertas World Press Photo apdovanojimų.

Iš lenkų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas