Pagerintos realybės versijos

Kovo 28 d. „Vartų" galerijos peržiūrų kambaryje bus pristatyti Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos katedros ketvirtakursės Gedvilės Tamošiūnaitės (g. 1990) darbai: fotografijų ciklas „Re-touche. Iš naujo paliesti" (2011) ir instaliacijos „Keturios iliuzinės mašinos: dūmai, burbulai, vėjas ir sniegas" (2013) videodokumentacija. Menotyrininkė Eglė Juocevičiūtė kalbasi su autore.

Kaip pati teigi, savo kūryboje dekonstruoji iliuzines realybės imitacijas. Ką laikai realybės imitacija? Ar šis susidomėjimas susijęs su fotografijos studijomis – manipuliacijų realybės atvaizdais amatu?
Iš dalies taip. Šiuolaikinio žmogaus siekiamybė yra formuojama neegzistuojančių vaizdinių, pagerintų realybės versijų. Pavyzdžiui, dirbtinis augalas: gražesnis, tobulesnis, geriau atrodo interjere.

Grožis be rūpesčių?
Keičiasi pati grožio sąvoka arba žmogaus santykis su juo. Grožį gali pats susigalvoti, susikurti ar nusipirkti.

Ar vietoj pavartojau grožio sąvoką? Ar tau jis svarbus?
Taip. Galbūt kūryboje tai įvardinčiau įspūdžiu – man patinka gražūs ir vizualiai įspūdingi meno kūriniai. Bet savo kūryboje kol kas to nematau, gal ji žiūrovus veikia kiek kitaip.

Tavo darbai mane sudomino kaip tik stipriu vizualumu (pvz., „Re-touche" – perfotografuoti, retušuoti portretų negatyvai; pasitelkus šviesą retušas atskiriamas kaip grafinis piešinis) arba vaizdingumu (pvz., vienu metu tuščioje patalpoje veikiančios „Keturios iliuzinės mašinos"). Tiek matomi vaizdai, tiek įsivaizduojami siejosi su keletu skirtingų ir sunkiai apibrėžiamų kontekstų („Re-touche" – tai barokinių skulptūrų portretai, mirusių XIX a. žmonių fotografijos, filmai apie Fredį Kriugerį ir dar bala žino kas). Šie kontekstai anksčiau mano vaizduotėje nebuvo susijungę, dėl to tavo darbai mane pritraukė. Pati peržiūroje norėjai rodyti „Installed" (2011), kuris, mano akimis žiūrint, iškrenta iš bendro tavo kūrybos konteksto ir yra kiek per socialus ir per tiesmukas. Kuo šis darbas tau svarbus?
Man šis darbas yra labai svarbus, kaip vienas iš natūraliausiai, be sunkių apmąstymų gimusių ir turintis daug mano asmeninės patirties. Kai jį padariau ir parodžiau, supratau, kad toks kūrinys gali būti paveikesnis už gražų paveiksliuką ar fotografiją. Man atrodo, žmones traukia tiesmukumas ir negražus, nešvarus vaizdas. Kurdama permąsčiau žmogaus ir kompiuterio santykį ir kaip jis ilgainiui peraugo į seksualinį santykį. Deja, subtiliau to pamatyti nepavyko, nes vis dėlto internetas ir virtualus bendravimas niekada nebuvo ir tuo labiau nebus subtilūs. Virtualus bendravimas yra ypač tiesmukas.
Videodarbas susideda iš dviejų vaizdo kanalų, pirmajame rodomi vaizdai iš asmeninių pokalbių svetainėje, sukurtoje bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio per web kamerą. Iš globalaus bendravimo idėjos ji virto globalia virtualia erdve, skirta patenkinti seksualinėms fantazijoms ir fetišams. Antrajame kanale panaudota mokomoji medžiaga – čia demonstruojama, kaip į kompiuterį instaliuoti kietąjį diską.

Kompiuterio, interneto suteikiamas laisvės pojūtis atpalaiduoja ekshibicionistą mumyse?
Tai dirbtinis laisvės pojūtis virtualioje erdvėje.

Apie ką yra „Keturios iliuzinės mašinos"?
Viskas prasidėjo nuo vaizdinio formavimo ir kino apmąstymo, o virto instaliacija iš keturių scenografijos mašinų – dūmų, burbulų, vėjo ir sniego. Atnešiau jas į „realybę" ir pateikiau kaip savarankiškus objektus. Neformuoju vaizdinio, jį išcentruoju, išardau. Palieku vaizdinį žiūrovo vaizduotei. Vengiau formuoti instaliacijos vidurį, mašinos veikė kaip atskiri objektai, be centro, į kurį žiūrovas turėtų patekti. Žiūrovas praeidamas turėjo kiekvieną iš jų patirti. Įjungtų mašinų trukšmas užpildo visą erdvę, tad erdvės formavimo prietaisai, paprastai paslėpti, instaliacijoje tampa pirminiu dėmeniu. Žiūrovams tai sukėlė daug džiaugsmo – išlieka iliuzijos trauka, nors ji ir demaskuota.

„Installed" naudojai vaizdus, sukurtus žmonių, sėdinčių priešais web kamerą, „Re-touche" portretų negatyvai taip pat rasti, „Four Illusory Devices" vaizdą kuria aparatai. Tau svarbu pačiai negaminti vaizdų?
„Re-touche" negatyvai rasti fotostudijoje, kurioje mokiausi fotografijos. Tiesiog mėgstu pasisavinti rastus daiktus, jie mane inspiruoja. Kartais pajuntu naujų vaizdų kūrimo beprasmybę – jų tiek daug ir yra iš ko pasirinkti.

Nuostabi ekologija! Ačiū už pokalbį ir sėkmės!

G. Tamošiūnaitės fotografija iš ciklo „Re-touche" – 4 viršelyje.

Draugai