Paulina Pukytė. Dvi parodos Londone

 

Anselm Kiefer. „Valhala“, White Cube Bermondsey. „Istorija, politika, peizažas.“

Švino lovos jau nuo pat pradžių, nuo pirmo žingsnio į galerijos koridorių. Koridorius užkimštas lovomis, lyg perpildyta ligoninė. Karo ligoninė. Sudegusi ligoninė. Walhalla. „Rojus kritusiems mūšyje.“ Ne, lovos plieninės, tik jų patalai – švininiai. Visų lovų visi patalai švininiai. Minkšti, net susiglamžę. Bet vis tiek švininiai – švino paklodės, švino pagalvės, švino antklodės. Turėtų gelbėti nuo radiacijos. Tikriausiai. O gal jau išgelbėjo? Arba nebeišgelbėjo? Ir visos sienos išmuštos švinu. Užmuštos švinu. Tolumoje – nueinančio žmogaus fotografija – irgi ant švino. (Švininiai žingsniai, pasakytų kas nors.) Walhalla.

Geležinis aprūdijęs spiralinių laiptų bokštas ligi pat stiklinių lubų, apkabinėtas bespalviais drabužiais. Sursum corda. Bet čia ne Louise Bourgeois drabužiai. Tie buvo lengvi, trapūs, peršviečiami, moteriški, vaikiški. O šitie – kieti, pastirę, sukepę. Suploti. Milžiniški. Belyčiai. Angelų drabužiai! Ar tų, kurie pavirto angelais? Nusimetė tuos varžančius drabužius ir pabėgo iš čia įvijais laiptais. Į Valhalą.

Aliejus, akrilas, emulsija, šelakas ir švinas ant drobės. Aliejus, akrilas, emulsija, šelakas ir švinas ant nespalvotos fotografijos. Akrilas, emulsija, šelakas, smėlis ir anglis.

Akrilas, emulsija, šelakas, anglis ir molis ant nespalvotos fotografijos.

Švinas, stiklas, vanduo. Sustojęs vanduo. Philemon in stasis. Bala, prigulusi ant įdubusio švininio stalo. Negali įsigerti.

Riedulys ant švininės lovos. San loreto. Lova – su sparnais. Apsunkęs angelas. Prispaustas angelas? Suakmenėjęs angelas.

Kambariukas. Dirbtuvė. Saugykla. Arsenal. Baltas sudegęs seifas. Ar šaldytuvas? Viduje – krūvelės apanglėjusių popierių. Bet ir skaidrūs, nekalti, neištirpę ir neaprūkę (ledo?) kristalai. Grybai narvuose! Aplankai. Daug milžiniškų nebenaudojamų aplankų su pasaulio dalykais. Buvusio pasaulio katalogas. Beveik slysta nuo viršutinių lentynų. Grasina ant ko nors užkristi. Bet neužkrenta. Pasaulis, kuris vis dar neužkrenta. Laukia (kada ateis?).

Ir vėl – mirusios saulėgrąžos. Dar užpernai (šitose salėse) jos buvo tikros, nors ir sudžiūvusios. O dabar – jau švininės. Daugiausia žemyn galvomis. Steigend, steigend sinke nieder. Jos nepasiekia vandens! Ne, jos gręžiasi nuo vandens. Jos nenori šito vandens. Po stalu susirangius gyvatė...

Medis, iškastas kartu su savo dirva ir uždarytas muziejaus vitrinoje. Vis tiek seniai jau nudžiūvęs. Kažkam tai atrodo sodas. Freias Garten.

Peizažai su apleistais, apgriuvusiais bokštais. Aliejus, akrilas, emulsija, šelakas. Aliejus, akrilas, emulsija, šelakas ir molis ant drobės. Walhalla.

Stiklas, metalas, varis ir cinkas. Stik­las, metalas, švinas. Stiklas, metalas, švinas ir medis. Stiklas, metalas, molis ir švinas. Stiklas, metalas, audinys, šelakas, gipsas, švinas ir pelenai. Die Walküren.

Stiklas, metalas, švinas ir sudžiūvę augalai. Brünhilde.

Sulaužyti dviračiai, stirtomis. Hojotoho, Hojotoho, Heiaha, Heiaha.

Purvinos, moliu apkepusios knygos. Didelės ir neperskaitomos. Neperskaitytos. Nenorėtos perskaityti.

Žmogaus čia nėra. Neabejotinai buvo, bet nebėra. Ta fotografija turbūt užfiksavo paskutinį išeinantį, bet tai buvo senokai. Per tą laiką dviračiai surūdijo, peizažai apšepo, angelai suakmenėjo, narvuose išaugo dideli grybai. Bet kas tą žmogų fotografavo?

Anselmo Kieferio „San Loreto“ – čia

Gavin Turk. „Ariadnė“. 2006–2014.  Paulinos Pukytės nuotrauka

 

Gavin Turk. „Kas, ką, kada, kur, kaip ir kodėl“, Newport Street Gallery. „Klišės sukeistinimas.“

Turkas pas Hirstą. Ne turkas, o Turkas. Gavinas. Pas Damianą. Damiano Gavinas. Hirsto Turkas. Hirsto nusipirktas Turkas. Didelėje naujoje Hirsto nusipirktoje galerijoje. Hirstas surado Turką. Turkas surado daug visokių daiktų. Hirstas nusipirko viską, ką surado Turkas. Anot Turko, net jo vardas yra surastas daiktas. Bet iš tikrųjų tie daiktai nėra tie patys daiktai, kuriuos Turkas surado. Seną stalo peilį ir patį stalą Turkas gal ir surado, bet tas peilis nepaliaujamai sukasi ant to stalo, ir tai jau nėra tiesiog peilis. Kaip ir „Perrier“ mineralinio butelis, kuris pats sukasi ant kito stalo ir niekada nebeleis pasirinkti.

O Jacksoną Pollocką Turkas irgi surado? Ne, Turkas Pollocką nutapė pats. Ne patį Pollocką, o Pollocko tapybą. Ir ne nutapė, o parašė kartodamas savo paties parašą. Apie tai liudija ir kelios fotografijos, kuriose Turkas tapo Pollocką, vaizduodamas Pollocką, tapantį Pollocką. Ar čia yra Turko Pollockas, ar Pollocko Turkas?

Ar Turkas surado Roberto Morriso stiklinius kubus? Jei ir surado, tai jie turbūt ilgokai gulėjo kažkur kieme po lietum, nes smarkiai apsitrynė ir apmusijo. Ne, čia ne Morrisas, čia Hirsto Turko Morrisas.

Dar Turkas surado pypkės formos vaikišką guminuką. Ar čia pypkė? Ne, čia guminukas. Ar čia guminukas? Ne, čia bronzinė guminuko skulptūrėlė. Ar čia Turko Magritte’as?

Turkas surado dar ir nedidelę kartoninę dėžę. Ją labai norėtųsi paspirti, bet kad ji, deja, iš bronzos. Ar matosi, kad ji iš bronzos? Ne, nesimato. Dar Turkas surado obuolio graužtuką. Ar čia tas graužtukas? Ne, jis iš bronzos, nors atrodo visai kaip tikras. Ar čia popierinis puodelis? Taip, jis iš bronzos. Ar čia šiukšlių maišas? Ne, jis iš bronzos.

Ar čia šaligatvio plytelės? Taip, plytelės, bet ne, ne šaligatvyje, o galerijoje. Bet iš bronzos. Nors nė iš tolo to neįtartum.

O štai čia yra antikinė gulinčios moters skulptūra, kurią mėgdavo tapyti De Chirico, tik labai negrabiai išdrožta iš putplasčio. Tik kad tas putplastis irgi yra padarytas iš bronzos.

O čia – ankstesnės Turko skulptūros, – kurioje jis vaidina garsųjį panką Sidą Viciousą, stovintį Warholo kažkada pavaizduota Elvio poza, – fotografijos Warholo stiliumi atspaudas. O čia – tas pat keturis kartus. O čia – to paties negatyvas.

Bet labiausiai „kai ką“ primena Turko 1991 m. magistrinis darbas „Urvas“ (pagal Platoną): tradicinė mėlyna atminimo lentelė. Tokiomis Anglijoje pažymimi namai, kuriuose gyveno ir dirbo žinomi veikėjai ir menininkai, valstybei nusipelnę žmonės. Tokią lentelę tada dar jaunasis Turkas pasidarė pats sau ir pakabino tuščiame kambaryje. Magist­ro diplomas už tokį nerimtą darbą jam suteiktas nebuvo.