Rokas Morkūnas: „Krepšinis – mitologinių būtybių kovos, brutalus ir elegantiškas baletas“

Mintis sukurti fotografijų ciklą krepšinio tema kirbėjo jau seniai, tačiau reali galimybė imtis tokio projekto atsirado tik 2018 m. rudenį. Pasirinkau Paryžiaus priemiestyje įsikūrusį krepšinio klubą „Nanterre 92“. Jis gyvuoja jau 91 metus ir – įdomus sutapimas – yra mano močiutės, su kuria, beje, iki šiol nuolat aptarinėju krepšinio aktualijas, vienmetis. Kadangi beveik neturėjau jokios sporto fotografijos patirties, iš pradžių paprasčiausiai bandžiau fotografuoti vyksmą aikštelėje taip, tarsi būčiau agentūrai ar leidiniui dirbantis reporteris. Stebėjau, kaip rungtynėse dirba kiti fotografai, ir mokiausi – ypač siekdamas perprasti techninius tokios fotografijos aspektus. Po kurio laiko pradėjau suvokti, jog stebėdamas rungtynes kaip žiūrovas matau krepšinio aikštelę ir žaidėjus vienaip, o žvelgdamas per fotoaparato vaizdo ieškiklį – visiškai kitaip. Man tai svarbus atradimas, pastūmėjęs keisti projekto pobūdį ir požiūrį. Kaip krepšinio sirgaliui, man svarbiausia, kas ir kiek įmetė, kas laimėjo, kiek ir kokių baudų gavo, kokie deriniai ir t. t. Kaip fotografui, man labiau rūpi, kas slypi vieno ar kito žaidėjo žvilgsnyje, kaip pakreiptos lūpos, kaip atrodė prakaito lašeliai ant odos, į kokią tapybišką kompoziciją susipynė kamuolio siekiančios žaidėjų rankos. Pradėjęs fotografuoti krepšinį, įsitikinau, koks svarbus fotografavimo nuotolis. Priklausomai nuo to, kokiu atstumu parodai aikštelę ir žaidėjus, papasakoji visiškai skirtingas istorijas. Fotografuojant ar filmuojant rungtynes įprastu sportinio reportažo atstumu, atskleidžiama visų pirma sportinė pusė, nes matomas visas kontekstas. Žvelgiant iš arčiau – stambiu ar labai stambiu planu – nuo sportinės dimensijos pereini prie žmogiškosios, išryškėja žaidėjų veidai, jų emocijos. Man krepšinis visuomet buvo viena iš vizualiai įspūdingiausių ir tapybiškiausių sporto šakų. Jis visų pirma asocijuojasi su mitologinių būtybių kovomis, jų fizine jėga ir veržlumu, taip pat su choreografija – be galo savitu, kartais brutaliu, kartais itin elegantišku baletu. Šiuo ciklu kaip tik ir siekiau užčiuopti ir parodyti būtent šią krepšinio pusę.

 

Roko Morkūno nuotraukos
Roko Morkūno nuotraukos

Draugai