Vizualieji menai

„Babytės brolis – dėdė Vytautas, taip jį vadinome, – gyveno Antakalnyje, tamsiame bute su ciklamenais. Jis buvo labai pailgo veido, sodraus tvirto balso, nešiojo elegantiškus baltus kalnierius ir buvo tiek susimetęs į kup­rą, kad, rodės, galva tuoj nuriedės, ypač kai pūsdavo cigarečių dūmus. Kartą su Babyte svečiavomės, gėrėme arbatą. Netikėtai Babytė klausia: atsimeni, tėvas turėjo stiklų pilną lagaminą? Dėdė Vytautas prisipažino puikiai pamenąs lagaminą ir ...


Daivos Kairevičiūtės paroda „Kūnas o šešėlis“ Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje veikė iki balandžio 28 d. Interpretacijos kryptis Visų pirma noriu pažymėti, kad šie pasvarstymai, užsimezgę apžiūrinėjant parodoje eksponuotą fotografijų ciklą, yra tam tikrais atžvilgiais nutolę nuo ciklo aprašyme siūlytos interpretacijos. Bene svarbiausias nuotolis susijęs su aprašymo teiginiu, kad fotografijose vaizduojamos moters vidinio pasau...


Dviprasmybių amžius? Dabar plačiai paplitęs posakis „Menas – tai tiesą pasakantis melas“ greičiausiai apokrifiškai priskiriamas Pablo Picasso. Panašu, šis paradoksas yra pati Ralpho Rugoffo kuruojamos 2019 m. Venecijos bienalės parodos „May You Live in Interesting Times“ („Kad tu gyventum įdomiais laikais“) šerdis – meistriškumo pamoka apie meno prigimties ambivalentiškumą. Ne tik meno, bet ir pačios realyb...


58-ojoje tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovauja menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ („Sun and Sea (Marina)“), prodiusuojamas Nidos meno kolonijos. Kūrinys nebuvo visai nepažįstamas – užsimezgęs rezidencijos Vokietijoje metu, vėliau pirmą kartą pristatytas Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, sulaukė pripažinimo ir galiausiai buvo atrinktas į v...


Turėdamas laisvo laiko balandžio 11 d. nusprendžiu užeiti į kelias parodas. Pirma stotelė – Evaldo Janso paroda Vilniaus rotušėje („Evaldas Jansas (tapyba, objektai, fotografija, video)“ veikė balandžio 3–29 d.) Nors per atidarymą atlikau tik statisto arba dar vieno šproto skardinėje vaidmenį (supraskit, ten susirinko tiek žmonių ir plaktos grietinėlės, kad apžiūrėti parodą buvo tiesiog neįmanoma), tačiau net ir per fotografų blykstes supratau, jog rotu&sc...


„Štai – Neris, dabar, žiūrėk, dar dvi lygiagrečios gatvės, čia – mano vaikystės namas, bute priešais – du pianinai. Štai ir aš, basomis ant akmenų, laukiu – garlaiviui praplaukus vanduo juos apsemia. Kol kaimynystėje braižai kelią link savo mokytojo studijos, kilsteliu pirštais tavo alkūnę iš blynų su salierais lėkštės. Įsijautėme su tais prisiminimais.“ (Rūta Spelskytė)   Dovilė Dagienė-DoDA. Menininkės ...


Po kultūrinio žiemos letargo ir galybės originalumo stokojančių parodų, kurias tarytum išparduodamus praėjusio sezono drabužius džiaustė didžiausi Paryžiaus muziejai, pagaliau meno žurnalų puslapius skenuojančiai akiai yra už ko užkliūti. Kovo pabaigoje kultūros ir meno institucijų pristatytoje pavasario ir vasaros parodų programoje sužibo iki šiol Paryžiuje neeksponuotų, stambaus kalibrų menininkų (Thomaso Houseago, Thomaso Schutte’s, Theasterio Gateso, Angelicos Mesiti ir k...


1939 m. prasidėjus nacių agresijai, dvejais metais anksčiau Vokietijoje gimusio žydų kilmės menininko Luiso Camnizterio tėvai persikėlė į Urugvajų. Montevidėjuje L. Camnitzeris užaugo ir baigė dailės studijas, vėliau gavęs prestižinę Guggenheimo stipendiją tobulinosi Vokietijoje, dabar gyvena ir dirba Niujorke. Nors pats L. Camnizteris daugelyje interviu tvirtina nenorintis būti siejamas su konkrečiomis estetinėmis srovėmis, jo kūrybai artimas konceptualizmas. Retrospektyvinė L. Camnizterio paro...


Prancūzijos grafikos studija „Metastazis“ – viena ryškiausių, jei ne ryškiausia, studija, dirbanti beveik vien su muzikantais ir muzikos grupėmis, ir ne bet kokiomis, o su žinomiausiomis metalo grupėmis, atlieka joms unikalius darbus, pvz., plakatus su grupės narių krauju ar žmonių kaulais.Balandžio 11 d. per ekstremalios muzikos festivalį „Armageddon Descends“ duris atvėrė ir pirmoji „Metastazis“ darbų paroda Lietuvoje – „Negat...


Jei tikėtume „Dailės kritikos (meta)metadologijos met­menų“ sudarytojais, knyga augo be išankstinio plano. Ji keista ir patraukia „beformiškumu“, primena nūdienos meno projektą, kuriam netaikomi tradiciniai suvokimo kriterijai. Norėdamas reaguoti adekvačiai žiūrovas privalo remtis projekte įdiegtomis nuorodomis, savotiškais raktais į jo turinį. Šiuo požiūriu mano tekstas yra bandymas aptikti ir apibūdinti vieną kitą nuorodą. Nepretenduoju t...


Draugai