Vizualieji menai

Kazimiera Zimblytė – mitologinis dydis, kaip ir Teodoras Kazimieras Valaitis, paradoksalu – net menininkų vardai sutampa, abiejų kūryba ir eksponuojama toje pačioje Nacionalinėje dailės galerijoje. Tik skirtingi tie mitologiniai svoriai, kūrybinių paieškų laukai, skirtingos ir pačios parodos. Turiu pasakyti, kad jei su kai kurių autorių kūryba pasitaikė laimė susipažinti dar vaikystėje, suteikiant jai jausminių ir net kiek siurrealistinių interpretacijų, tai tiek K. Zimblytė, tiek T. K. Valai...


Lietuvos trispalvė – mūsų laisvės, nepriklausomybės ženk­las, atgimęs devyniasdešimtaisiais. „Mes tavo vaikai/ Išdegę laukai / Tu mūsų vanduo ir duona / Geltona žalia raudona..." – pilietiškai dainuoja Andrius Mamontovas. Paradoksas: 2010 m. tų pačių spalvų juostos atsirado Mianmaro valstybės (buv. Birma) vėliavoje. Spalvų derinys, kurį pasirinko šios Pietryčių Azijos šalies karinis režimas, yra beveik identiškas Lietuvos valstybės simboliui, tik vėliavos viduryje dar įkomponuota balta pen...


Eglė Ridikaitė nėra Kazimiras Malevičius. Todėl ji netapo nei juodo, nei raudono kvadrato. Ji purškia kvadratines skareles aerozoliniais dažais ant drobės, prikaltos prie sienos. Kai nupurškė raudoną („Žėmina sustraukus nuo skalbimo", 2012), nustebo dėl panašumo į rusų (taip pat lenkų, ukrainiečių) avangardisto „Raudoną kvadratą" (1915). Beje, originalus šio Malevičiaus darbo pavadinimas skamba taip: „Raudonas kvadratas. Dviejų dimensijų valstietės tapybinis realizmas". Ar kiekvienas kvadratas...


Vaikystėje, gulint aukštoje žolėje, kai vėdrynų stiebai atsiduria gerokai virš horizonto, turbūt visi yra patyrę tą sumažinimo-padidinimo malonumą –­ štai kilsteli galvą, atsitrauki ir iš smilgos medžio ji vėl tampa paprasta šluotele, o visą vaizdą užstojęs gigantiškas lapas mažėja iki elementaraus trauklapio. Šis žaidimas taip pat puikiai pažįstamas fotografams, kai, teleobjektyvą pakeitus į plačiakampį, net nepakeitus žiūrėjimo taško, pasaulis keičiasi radikaliai. Sausio 8 d. galerijoje...


Retrospektyvinės parodos tradiciškai būna arba jubiliejinės, arba pomirtinės. Pomirtinėse neretai pasitaiko menininko kūrybos sureikšminimo tendencijų. O kas būna, kai tokia paroda surengiama gyvam menininkui – jo paties ir pavadinama „Fetišu"? Kažkuriuo metu lapkritį Evaldo Janso pavardė ėmė rodytis visur: didžiuliai Janso tapybos parodos plakatai skelbimų stenduose, Jansas gamina vakarienę, Jansas pagiriojasi ir tapo, Jansas kuruoja parodą, kurios pagrindinė tema – pats Jansas. Nors nedaug ...


Negirdimais žingsniais mirtis vėl įsėlino į kambarį, kur ką tik buvo padvelkę nemirtingumu – įsėlino negirdimai ir tylomis, kaip kūrinijos priekaištas viską valgančiam žudikui žmogui, kuris, postringaudamas apie taiką ir meilę, pjauna gerkles ėriukams ir dusina žuvis, kad sukauptų jėgų toliau postringauti apie taiką ir meilę. (E. M. Remarque) Ar dažnai susimąstome apie demonus, gyvenančius mumyse? Ar dažnai išdrįstame akis į akį susidurti su nežinojimu, kurio krauju pasruvusios ir išvargintos...


...


Ką parašyti apie parodą, kurioje lankantis užgimstančios mintys jau iš karto parodos kuratorių sukritikuotos pačiu parodos egzistavimu? Kai „Meno terminalo“ testas teigia, kad tavo požiūris į meną „gražus“, o parodoje, rodos, sutalpinta VISKAS, ką tik begalima pasakyti apie meną. Pãroda siekiama atskleisti (kad ir fiktyviai, pseudomoksliškai) nepriklausomos Lietuvos meno sandarą, tam sukuriant ir specialią formulę, ir manifestą, kurie dar aplipdyti kaloringais kritikos ir ironijos sluoksniais – ...


Pamąstymai po apsilankymo parodoje „Absoliuti tekstilė. Nuo ištakų iki XXI a." Na, pagaliau! Pagaliau mūsų kultūrinę padangę pasiekė ilgai laukta retrospektyvinė Lietuvos tekstilės meno paroda intriguojančiu pavadinimu „Absoliuti tekstilė. Nuo ištakų iki XXI amžiaus". Nedaug reklamuota, tačiau verta ne mažesnio dėmesio nei tame pačiame Taikomosios dailės muziejuje įsikūrusi A. Vasiljevo mados kolekcija. „Absoliuti tekstilė" pristato gana vientisą mūsų profesionaliosios tekstilės audinį, atsklei...


Pavasarį 56-ąjį kartą atsidarys Venecijos bienalė, ryškiausias vizualaus meno reginys, kuriame Lietuva dalyvauja nuo 1999 metų. Naujausio projekto – Dainiaus Liškevičiaus „Muziejaus" kuratorius Vytautas Michelkevičius teigia, kad šalies ekspozicija prasmingai įsilies į tarptautinį meno lauką, muziejinį Venecijos kontekstą ir į nacionalinių paviljonų kaimynystę1. Šiuolaikinio meno muziejaus Antverpene M HKA kuratorius Andersas Kreugeris, žinantis Lietuvos meno kontekstą, mano, jog lietuvių šiuo...


Draugai