Vizualieji menai

Berlyno šiuolaikinio meno galerijoje (Berlinische galerie) nuo lapkričio eksponuojama didžiulė paroda skambiu „Laisvės“ pavadinimu, skirta „Lapkričio grupės“ („Novembergruppe“) šimtmečiui (veiks iki kovo 11 d.). Gana ilgai (1918–1932) gyvavęs judėjimas traukė įvairių sričių avangardo menininkus, o norintieji jame dalyvauti nebūtinai turėjo formaliai priklausyti grupei, užteko žodinio pritarimo. Rusijos revoliucija, pasibaigęs Pirmasis pasau...


„Dokumentas – tai materialioje laikmenoje tam tikra ženklų sistema užfiksuota informacija, kuri gali būti perduodama erdvėje ir laike. Svarbiausia – jo reikšmė ir paskirtis“, – rašoma tapybos parodos anotacijoje. Šis tekstas, nugulęs žurnalo puslapiuose, taip pat tapo vienu dokumentų sausio 3–23 d. Vilniaus rotušėje vykusiai grupinei parodai „Dokumentas“ (kuratoriai Linas Liandzbergis ir Meda Norbutaitė). Remiantis tokiu...


Kazimieras Brazdžiūnas veikiausiai bus girdėtas visiems, bent kiek besidomintiems jaunosios kartos tapyba: aktyvus grupinių parodų dalyvis ir kuratorius, vienas jaunųjų tapybos bei kritikos platformos „Kontr-argumentas“ iniciatorių. Pernai pavasarį jo personalinė paroda „Y“ veikė Pamėnkalnio galerijoje ir buvo viena ryškesnių tapybos parodų. Sausio 11 d. atidaryta dar viena jo paroda, „Išklotinė“ (veikė iki sausio 25 d.), vietoje, kurią vis drąsi...


Kiek anksčiau šiemet į žurnalistų pašto dėžutes atėjo paslaptingas pranešimas spaudai – juodame ir baltame, kompiuterinių arcade žaidimų užsklandos „žaidimas baigtas“ stilistiką imituojančiame fone rečitatyvu paskelbta: KŪRYBINGUMAS NĖRA TIK ŽMONĖMS. Autoriai – trijulė iš Prancūzijos, pasivadinusi „Obvious“, – pareiškė, jog dirbtiniam intelektui (DI) pagaliau pavyko sukurti meno kūrinį. Tai buvo pirmasis reklaminis &sca...


Oskaro Koršunovo „Išvarymas“ keliauja per didžiąsias Lietuvos sporto arenas ir dėl masinės publikos meilės puikiausiai rungiasi su V. Meladzės ar G. Lepso koncertais, gyvenimo mokytojų ar ateities pranašų konferencijomis. Įvaldęs pramogų industrijos sėkmės metodiką, masinės auditorijos subūrimo ir valdymo principus šis teatras supanašėja su arenose dvasingumą propaguojančiais pasaulinių verslo lyderių šou. Teatras kapitalizuojasi, verslas tea...


„Prancūzų romanisto ir eseisto Martino Page’o pavardė man žinoma nuo vaikystės, jo knygų buvo tėvų bibliotekoje. Prancūziškai gerai nemokėjau, kad galėčiau romanus skaityti originalo kalba, tačiau jų pavadinimus įstengiau suprasti, jie man atrodė patrauklūs – žaismingi, ironiški, atveriantys duris į kažkokį keistą pasaulį, pavyzdžiui: „Paryžiaus pradanginimas ir jo atgimimas Afrikoje“ („La disparition de Paris et sa renaissance en Afrique“)...


Valdo Ozarinsko retrospektyva „Architektas be architektūros?“ Šiuolaikinio meno centre veiks iki 2019 m. sausio 13 d. Šio teksto rankraštis pradėtas rašyti ant reklaminio bloknoto, užsilikusio po dar vieno architektūros / interjero dizaino apdovanojimų renginio. Tiesa, prie šio tiesiogiai prisideda Lietuvos architektų sąjunga – savanoriška profesinė organizacija, turinti skatinti (užtikrinti?) profesionalumą ir kūrybiškumą. Ar...


Imantas Selenis – jaunosios kartos fotografas, kurio „LinkedIn“ paskyra gali sukelti įspūdį, kad kalbame ne apie tą patį žmogų. Rinkodaros specialistas, buvęs bankininkas atidžiau stebėti ir fiksuoti miestą pradėjo 2011 m. apsigyvenęs Londone, dabar jo portfolio (kai tokį pagaliau paruoš) puikuotųsi 15 grupinių ir personalinių parodų, keli apdovanojimai ir pirmoji personalinė paroda Lietuvoje „Hawaii“, gruodžio 7 d. atidaryta „Tsekh“ galerijoje Vi...


Jonas Basanavičius sugrįžo ir aktualus bus dar daugiausiai 10 metų, kol išmirs į paminklo atidengimo iškilmes susirinkusi žmonių karta. Sakau tai be ironijos, su giliu liūdesiu. Tokia išvada peršasi pažvelgus tiek į atidengimo iškilmėse dalyvavusius, tiek ir į praėjus keletui dienų grupelėmis besibūriavusius ir besifotografavusius šalia Tautos patriarcho paminklo. O garsesnio jaunimo šurmulio socialinių tinklų burbule nebuvo ir nėra. Jeigu paminkl...


„Buvau gal penkerių. Svečiuodamasis pas vieną iš savo tetų tarp senų rakandų radau fotoaparatą „Smena“ („Смена“). Radinys buvo toks įdomus, kad nežmoniškai jo įsigeidžiau. Tačiau man paaiškino, kad aš dar per mažas, nemokėsiu juo naudotis. Tai buvo viena pirmųjų „Smena“ versijų, manau, pirma arba antra. Labai graži, iki šiol jos vaizdinys lengvai iškyla atmintyje. Jokios automatikos, jokių eksponometrų, mažutis o...


Draugai