Vizualieji menai

Grupinė paroda „Perfor(m)uoti peizažai“ Nidos meno kolonijoje veiks iki rugpjūčio 31 d.   Niekada aiškaus ir vienareikšmio atsakymo nesulauksiantis, skirtingoms veiklos sritims (istorijai, psichologijai, gamtos mokslams ir t. t.) aktualus klausimas, kas geba geriau įvertinti konkretų kontekstą – vietinis ar prašalaitis, kaskart reaktualizuojamas meninėse rezidencijose. Ne kartą teko nusivilti itin tiesmuka, netgi primityvia užsieniečių prieiga prie Lietuvos „specifikos“: vienas menininkas...


Šią vasarą savyje atradau donelaitiškąjį pradą. Nepaisant aktyvaus kultūrinio gyvenimo, nuo pat birželio man labiausiai rūpėjo „Vasaros darbai“. Visų pirma, išsigandau, jog viskas pernelyg greitai noksta ir sirpsta. Ėmiau nuogąstauti, kad jeigu iki liepos vidurio baigsis visos uogos – nebebus ką veikti. Tuomet giminaičiai sodininkai pradėjo mane raminti, kad nors derlius bus nurinktas anksčiau, liks laiko pasimėgauti kitais vasariškais malonumais – drybsojimu ant žolės, pasivaikščiojimais mišk...


Kritikams, žinoma, lengva dėlioti pasjansą iš senų filmų. Kortos tiesiog pačios krenta ir rodo tai, į ką anksčiau nekreipėme dėmesio. Klaipėdos kraštas, Rytų Prūsija, vanduo ir smėlis, meilė ir laisvė, tolimi laikai, bet ne tokie jau tolimi, kad nieko nežinotum, ne Herkus Mantas; yra štai beveik lietuvio Hermanno Sudermanno (1857–1928) ir dano Holgerio Drachmanno (1846–1908) literatūra, „Kelionė į Tilžę“ ir „Romanas kopose“, kurie nesunkiai lietuvinasi, ant kurių pagrindo gali statyti nebanalų m...


Pirmas Baltijos trienalės skyrius Šiuolaikinio meno centre veiks iki rugpjūčio 12 d.   Kaip skelbia parodos informacinis bukletas, Lietuvoje galima išvysti 31 autorių, o likę 39 bus eksponuojami Latvijoje ir Estijoje. Visi menininkai kolektyviai kviečia „išsižadėti šmėklų“ – būtent taip vadinasi pati paroda. Vilniaus trienalę galima nagrinėti kaip vieną tematinę (ne)šventą šmėklų trejybę. Pirmoji šmėkla Pirmoji ŠMC patalpose sutikta šmėkla yra mirtis. Nesvarbu, nuo kurio įėjimo bus...


Laimis Vilkončius meldėsi, kad per jo „Eglės“ premjerą (liepos 1 d.) Vingio parke nelytų. Ne, lijo ir buvo šalta. Tačiau, pasirodo, šitaip aukštesnės jėgos atlygino kūrėjui už kelių dešimtmečių tylą, už gyvos jo muzikos palaidojimą – mums, sėdintiems namuose prie ekranų, jau po keleto minučių atsiskleidė netikėtas mistinis roko operos grožis įsisiautėjusioje gamtos stichijoje. Drauge su scena apšviečiamos lietaus srovės akompanavo, dalyvavo, jungė žemę, jūrą ir dangų.Reikia manyti, arenoje sus...


Teatras pagal pageidavimą

2018-07-20 18:08:24

Šių metų vasario mėn. Maskvoje, Didžiajame teatre, dramos režisierius R. Tuminas su savo komanda pastatė P. Čaikovskio „Pikų damą“, be kurios rusų opera neįsivaizduojama. Žiūrovai nesitikėjo, kad šįkart ji bus pabrėžtinai tradicinė.   Naujosios „Pikų damos“ sceninė aplinka – minimalistinė, netgi formali: beveidė pilka siena iš vienos pusės, soboro kolonada – iš kitos, tušti postamentai, stalai, kėdės. Visa tai gali pritaikyti bet kokiam siužetui ir laikui, nes tokios detalės konkrečiai ni...


22-asis Vilniaus festivalis buvo skirtas atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui. Proga istorinė, o festivalio pavidalas, turinys – modernus, atspindintis dabarties tendencijas. Viena jų – vis ryškesnis moterų vaidmuo Lietuvos kultūroje ir visuomenėje. Čia būtų galima pateikti klasikinį pavyzdį, kad turime moterį prezidentę, bet ir pačioje festivalį organizuojančioje institucijoje, Nacionalinėje filharmonijoje, pirmu smuiku taip pat griežia moteris. Birželio 3–19 d. vykusiame Vilniaus festivaly...


Idėja surengti parodą „Stiklas / Tapyba“, veikusią gegužės 25–birželio 22 d., kilo susidomėjus pastarųjų metų tendencija – meno kūrinius pristatyti kiek netikėtose ar netipiškos parodų salės erdvėse. Vilniaus senamiestyje įsikūrusi specializuota vitražo ir stiklo dizaino galerija „Vitražo manufaktūra“ kaip tik ir yra tokia vieta dėl unikalaus šviesos šaltinių išdėstymo ir pritaikymo išskirtinai vitražo bei stiklo ekspozicijoms. Netiesiogiai sugretinus skirtingus plastikos būdus paroda „Stiklas...


skiriu J.   Šis tekstas tebūnie skirtas menininkų autsaiderių mažumai. Tai kruopelei hamletų, kuri, apimta egzistencinių dvejonių, neurotiškai blaškosi ir niekaip neranda vietos dabarties pasaulyje. Globalėjančiame pasaulyje. O išties vien tik korporacijų megarinka virstančiame pasaulyje. Tikiuosi, mano įžvalgos bus jums, distopijos donkichotai, tikras padrąsinimas. Raginimas priimti radikalų, bet kūrybos laisvę ir dvasios jėgą grąžinsiantį sprendimą – nedalyvauti tikrovę paverčiant globa...


Venecijos architektūros bienalė veiks iki lapkričio 25 d.     Tekstą apie Venecijos bienalę, kurioje eksponuojama didžiausia iš didžiausių architektūros parodų, šiais metais galima pradėti tik gražiu baltu             tarpu. Tikėtina, įkvepiančia, nuostabiai atvira tuštuma. Architektai Venecijoje pasakytų: daug laisvos erdvės. Mat šioje bienalėje viskas sukasi apie nežinomajam x paliktas spragas. Apie tai, ką vargu ar galima planuoti, apskaičiuot...


Draugai