Vizualieji menai

2018-ųjų pavasaris Paryžiuje alsuote alsuoja revoliucine avangardo dvasia. Straipsnyje pristatomos dvi labiausiai publiką ir meno kritikus sudominusios parodos: Pompidou šiuolaikinio meno centre kovą pristatyta retrospektyva „Chagallas, Lisickis, Malevičius: rusų avangardas Vitebske 1918–1922 m.“ ir balandžio viduryje Oranžerijos muziejuje duris atvėrusi paroda „Vandens lelijos: JAV abstrakti tapyba ir paskutinis Monet“, brėžianti itin įdomią paralelę tarp vėlyvosios impresionizmo tėvo Claude’o ...


Kodėl pramogaujant „ArtVilnius ’18“ mugės šurmulyje reikėjo prisiminti Paulį Durand’ą-Ruelį (1831–1922)? Jo veikloje slypi šiuolaikinio meno mugių atsiradimo prielaidos, o talentas steigti meno judėjimus, kurti menininkų prekių ženklus, vystyti rinką ir priversti jos dėsnius veikti kūrybiškumo ir meninių inovacijų labui yra nepakartojamas. Meno mugių strategijos tik toliau plėtoja tai, ką XIX a. pabaigoje Paryžiuje sukūrė P. Durand’as-Ruelis, o jo metodika turi dar daug nerealizuotų galimybių.Ži...


Niujorko Whitney muziejuje iki birželio 10 d. veikia Granto Woodo paroda „Amerikos gotika ir kiti pasakojimai“ („American Gothic and Others Fables“)   Amerikiečių „Mona Liza“... Granto Woodo „Amerikos gotika“ yra žinomiausias šioje šalyje sukurtas paveikslas. 1930 m. G. Woodas šį 78 x 65 cm dydžio paveikslą įteikė Čikagos meno instituto paskelbtai metinei parodai. Ir sukėlė sensaciją. Jį iškart pradėta kopijuoti visoje šalyje, originalą įsigijo muziejus. Su šakėmis prie balto medinio namo...


Nacionalinėje dailės galerijoje dabar vyksta dvi parodos, skirtos privačių kolekcijų kultūrai: „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“, kurioje tiesiog fiziškai patiriama maniakinė kolekcionieriaus namų atmosfera, ir „Kolekcionuojant hitus. Kūriniai ir garso takeliai iš Lewben Art Foundation kolekcijos“, kuri išskleidžia kolekciją jau kaip scenos žvaigždėmis padabintą demonstratyvų skonio triumfą. Šios parodos yra palanki proga dar kartą sugrįžti prie pa...


Į parodą reaguoti galima įvairiai: pamatyti ir pamiršti iškart, pamiršti padiskutavus, daug nekalbėti, tačiau priimti ją kaip provokaciją, skatinančią rašyti. Viena tokių provokuojančių ir įkvėpiančių tekstus parodų – Dailininkų sąjungos galerijoje veikusi Audriaus Gražio tapybos paroda „Žuvies akis, nesiekianti Naujosios Zelandijos“. Ir (nes) ne tik jos pavadinimas provokatyvus. Produktyvus tapytojas, meno projektų organizatorius ir videomeno kūrėjas A. Gražys tai vienose, tai kitose klasiki...


Františeko Kupkos retrospektyva „Abstrakcijos pionierius“ Paryžiaus didžiuosiuose rūmuose veiks iki liepos 30 d. Po beveik 30 metų tylos* bene garsiausiu Čekijos tapytoju tituluojamas Františekas Kupka (1871–1957) su trenksmu grįžo į Paryžiaus meno sceną. Kultūrinės spaudos pakrikštyta „gražiausia šių metų paroda“, itin išsami ir gausi eksponatų retrospektyva lankytojams pristato chronologišką F. Kupkos kūrybos evoliuciją: nuo simbolistinių portretų, kupinų filosofinių poteksčių, ir itin anga...


„Stovėdama Dovilės studijoje priešais kamerą, sustingusi ir laukdama, nejučia atsidūriau miške. Ten taip viskas natūralu, nesinori ir tiesiog negali apsimetinėti. Tas miškas man be proto artimas, galiu stovėti ir jo klausytis, juo kvėpuoti, justi savo galūnes, kūno svorį, širdies plakimą, vidinius garsus. Tuomet pradedu šnekėti tai, ko negalėčiau išdrįsti, dainuoti, skleisti įvairiausius garsus, save tikrinti... Pradedu judėti, einu tuo mišku. Turiu savo teritoriją. Visad sustoju prie kadagio, k...


„2018 m. sausio 17 d. Susiriečiu į kamuoliuką – visa telpu į kapišoną ir Arūno liemenę – nei ranka, nei koja nekyšo, pariedu po neplačiu stalinės lempos šviesos pluoštu nusnūsti valandžikę pavakarės miego.“ (Oksana Judakova) ...


Yra menininkų, kuriuos visuomenė gerbia, ir yra menininkų, kurių ji nemėgsta. Menininkų, kurie įtinka visiems kritikams, ir tų, kurie tinkami tik motinai istorijai. Ir yra Laisvydė Šalčiūtė, kuri prieš gerą dešimt­metį pasakė, kad „mieliau būti tiesiog menininke“. Šiandien, praėjus kone 3 dešimtmečiams po L. Šalčiūtės tapybos studijų pabaigos, niekas neabe­joja jos kūrybingumu ir meno kokybe. Vis dėlto kilo mintis, kad, norint pasveikinti menininkę apsigynus meno daktarės laipsnį, verta ju...


Konceptuali meno rinkos refleksija menininkų kūryboje – retas atvejis. Juk ne taip paprasta kritikuoti, analizuoti ir vaizduoti meno pasaulio komerciškumą, jeigu pats esi aktyvus šio pasaulio dalyvis ir komercinė tavo kūrinių sėkmė – vienas svarbiausių kūrybos tikslų. Menininką, kaip ir visą meno pasaulį, kankina šizofreniškas dualumas. Viena vertus, deklaruojama menininko autonomija ir ne prekinė, o dvasinė meno kūrinio vertė, kita vertus – tas pats menininko autonomijos skelbimas ir kūrin...


Draugai