Vizualieji menai

Yra menininkų, kuriuos visuomenė gerbia, ir yra menininkų, kurių ji nemėgsta. Menininkų, kurie įtinka visiems kritikams, ir tų, kurie tinkami tik motinai istorijai. Ir yra Laisvydė Šalčiūtė, kuri prieš gerą dešimt­metį pasakė, kad „mieliau būti tiesiog menininke“. Šiandien, praėjus kone 3 dešimtmečiams po L. Šalčiūtės tapybos studijų pabaigos, niekas neabe­joja jos kūrybingumu ir meno kokybe. Vis dėlto kilo mintis, kad, norint pasveikinti menininkę apsigynus meno daktarės laipsnį, verta ju...


Konceptuali meno rinkos refleksija menininkų kūryboje – retas atvejis. Juk ne taip paprasta kritikuoti, analizuoti ir vaizduoti meno pasaulio komerciškumą, jeigu pats esi aktyvus šio pasaulio dalyvis ir komercinė tavo kūrinių sėkmė – vienas svarbiausių kūrybos tikslų. Menininką, kaip ir visą meno pasaulį, kankina šizofreniškas dualumas. Viena vertus, deklaruojama menininko autonomija ir ne prekinė, o dvasinė meno kūrinio vertė, kita vertus – tas pats menininko autonomijos skelbimas ir kūrin...


Grupinė paroda „Globali kontrolė ir cenzūra“ Energetikos ir technikos muziejuje veiks iki gegužės 19 d.   Aš stebiuTu stebiJis, ji stebiMes stebimeJūs stebiteJie, jos stebi Asmenavimo pradžiamokslis Tie, kurie naudojatės feisbuku ar instagramu, tikriausiai jau gaunate informaciją apie pakeistus asmens duomenų apsaugos nuostatus ir turite su jais sutikti, jei norite toliau naudotis programėlėmis. Feisbuko skandalo kontekste (neabejoju, būta ir daugiau ne tokių akivaizdžių priežasčių) nuo ...


Paroda „Tyliosios kolekcijos: Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki birželio 10 d.   Vieną pirmųjų kartų į Nacionalinę dailės galeriją žengiu ne dėl aist­ros pamatyti meno kūrinius, kiek dėl siekio suprasti, ar galėsiu pažinti tuos, su kuriais nebegalėsiu susipažinti. Apie parodą „Tyliosios kolekcijos“, kaip ir apie kitas NDG parodas, vargiai pavyksta ką postringauti, nes viskas apgalvota iki smulkmenų ir paroda tampa puota si...


Paroda „Mokslas ir gyvenimas“ „Titanike“ (II a.) ir kitose VDA erdvėse veiks iki 2018 m. balandžio 22 d. Reportažas čia   Oficialiai Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų paroda veikia iki balandžio 22 d., tačiau, anot kuratorės Laimos Kreivytės, „[k]ūrinai prasidėjo anksčiau už parodą ir nepasibaigs jai užsidarius“. Siekiant išvengti daugybės planšečių su besisukančiomis skaidrėmis, mokslinių tekstų ir pernelyg teoretizuotos ekspozicijos, kiekvienas parodos dalyvis privalėjo savo te...


Paroda „Laukinės sielos: Baltijos šalių simbolizmas“ Orsė muziejuje veiks iki 2018 m. liepos 15 d.   Balandžio 9 d. Orsė muziejuje duris atvėrė Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečiui paminėti surengta dailės paroda „Laukinės sielos: Baltijos šalių simbolizmas“, Prancūzijos publikai pristatanti iki šiol menkai žinomų Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų darbus. Atidarymo vakare kalbintas ne vienerius metus Šiaurės ir Rytų Europos menu besidomintis parodos komisaras Rodolphe’as Rapet...


Pirmoje 2017-ųjų metų apžvalgos dalyje aptariau muziejų statuso evoliuciją, kintančius auditorijos įpročius ir „Labai smagų meną“ socialinių medijų eroje. Šiame tekste kreipsiu dėmesį į tai, kokį poveikį metai turėjo diskursą formuojantiems menininkams.   Meno ir socialinių tinklų romanas Matto Spicerio filmas „Ingrid Goes West“ bus it 2017 m. kultūrinių srovių laiko kapsulė. Jame pasakojama apie tikrą nuobodylą instagramo persekiotoją Ingridą, apsėstą pseudobohemiškos Los Andželo gyveni...


Šiemet sukanka 30 metų nuo hepeningų bei akcijų festivalių pradžios Lietuvoje. Dirbant su jaunaisiais menininkais – Vilniaus dailės akademijos studentais, iš Vilniaus dailės ypač svarbu diskutuoti apie dalyvaujamųjų projektų tradiciją ir dabartinę jų vietą Lietuvos mene. Nors sociokulturinė erdvė prieš 30 metų ir dabar yra labai skirtingos, bet daugelis iššūkių yra tokie patys, o hepeningai kaip niekad aktualūs.   Pats ryškiausias pavyzdys to, ką galima vadinti kultūrinės politikos kritik...


„Nuo kažkurio amžiaus mes tampame atsakingi už savo veidą“, – prisimenu šį sakinį iš pažįstamo rašytojo feisbuko srauto. Savas veidas. Tas veidas, kuris šmėžteli veidrodyje, kuris primena tave, tačiau sukelia ir susvetimėjimo jausmą. Kas būtent jame yra „savo“? Panašu, kad apie kitą, tą vidinį kitą, kitus, kalbėti yra gerokai lengviau nei apie „save“, „savo“. Pirmojoje fotografijoje, kurioje užfiksuotas mano veidas, man šeši mėnesiai. Aš po ligos Pervalkoje, saugiose mamos rankose, susiraukęs n...


„2015 žiema. Neturiu dienoraščio, bet kartais emocija susirimuoja. Ir lieka kaip objektyviausias prisiminimas. Prarysiu vienu kąsniuVyšninę svajonęSu Adomo obuoliu – Nesuvirškinamą Gurmano hedonisto užkandą“ Marta Finkelštein    ...


Draugai