Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Devyniasdešimtinių vidury turėjau raktus nuo vienos vokiečių profesorės buto Žvėryne su vaizdu į Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę. Per stačiatikių Velykas jos fasade iškildavo raidės XB1, kurias rūstesni charakteriai versdavo „chuj vam“. Buto interjeras buvo tikras minimalizmo triumfas: ant grubiai sukaltų nedažytų grindų stovėjo keli išklypę vintažinia...
Įkvėpta vokiečių literatūrologo Friedricho Kittlerio knygos apie XIX a. transformacijas „Discourse Networks 1800/1900“, kurioje jis vienų kalendorinių metų pjūvio principu be jokio perėjimo aprašė 1800-uosius ir 1900-uosius išryškindamas skirtumus tarp romantinio ir moderniojo periodų, kitados svarsčiau palyginti du Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečius – 1938-uosius, pažymėtus Salomėjai Nėriai skirta premija už eilėraščių rinkinį &bd...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Draugystės prigimtis – tuo niekada neabejojau – mažai skiriasi nuo meilės: tas pats erotizmo geluonėlis dar švelnioje vaikystėje, metams bėgant vos ne šeiminiai klasiokų ar kursiokų saitai, dar daugybė vos įžiūrimų dedamųjų. Kai pasaulis ima skilti į vyrų ir moterų, pirmąjį sutvirtina bendri ritualai (medžioklė ir žūklė) ir interesai (partija ir frakcija), antrąjį – vaikų ligos ar Juozuko...
Vilnius, kaip ir daug kitų Rytų bei Vidurio Europos miestų (Gdanskas, Vroclavas, Lvivas ir kt.) XX a. viduryje patyrė drastiškas socialines ir kultūrines pervartas. Miesto socialinę ekosistemą pakeitė genocidas, karo ir okupacijų sukeltos žmonių per(si)kėlimo bangos, pokariu vykusi išorinė ir vidinė migracija į miestą. Po Antrojo pasaulinio karo į Vilnių persikėlė ne tik įvairių SSRS regionų gyventojai, bet ir jaunuoliai iš kitų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų. Baigę mok...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Leidžiantis Šaltinių gatvės laiptais ir slenkant „Keistotekos“1 link2, staiga toptelėjo, kad niekada, aiman, neteko sutikti knygų, paveikslų (ar net pašto ženklų!) kolekcininkės moters. Pažinojau vieną keraminių antpirščių ir vieną medinių angeliukų kaupikę. Bet knygų... Ar paveikslų... Tą negudrią mintį netrukus atskleidžiau knygyno katino kailyje besikuičiančiam Užupio respublikos tėvui steigėj...
Judita Trojak, kaip ir kitos aukos, į Panerius buvo vežama dengtu sunkvežimiu ir nematė Władysławo Syrokomlos ir Adamo H. Kirkoro minėtos koplyčios, tačiau tikrai ją pravažiavo. Rugsėjį–lapkritį, kai vyko didžiosios žydų žudynės ir žmonės buvo varomi į Panerius pėsčiomis, ši koplyčia bus vienas paskutinių Vilniaus objektų, kuriuos matė aukos. Įdomu, jog Feliksas Bernatowiczius apysakoje „Pajauta“, būtent šioje vietoje įkurdino vieną pirmųjų krikščionių &sca...
Vroclavo universiteto polonistikos absolventės, žurnalistės Joannos Kuciel-Frydryszak knyga „Służące do wszystkiego“ (2018, „Tarnaitės visa kam“), sukėlė nuostabą ir šurmulį Lenkijos visuomenėje. „Knyga daug pasako ne tik apie mūsų visuomenės šaknis, žmonių išnaudojimą, vergių likimą priėmusių moterų nuolankumą, bet ir apie stiprius žmogiškus jausmus, galinčius peržengti socialinį susiskaldymą. Mane ji ypač sujaudino“, – prisi...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Miniatiūrinis ilganosis, visada kiek į šoną prilaižytais plaukais, jis buvo mąsliausio atmintyje išsaugoto žvilgsnio savininkas. Pirmąsyk išvydau jį, medituojantį ant kilimėlio savo buvusios klasiokės, talentingos mokyklinės poetės, dar prieš abitūrą pastojusios ir išėjusios į vakarinę1 Jūratės Š. Karoliniškių buto koridoriuje, prie pat mūsų laisvės bokšto. Norint ž...
× Heini Junkkaala Pirkko Saisio (g. 1949) – gyva suomių literatūros legenda, daugybės romanų, teatro pjesių ir kino scenarijų autorė, režisierė ir aktorė. Didžiausio pripažinimo sulaukė po „Helsinkio trilogijos“ – autofikcinių romanų „Mažiausias bendras vardiklis“ (1998), „Priešinė šviesa“ (2000) ir „Raudona atsisveikinimų knyga“ (2003); pastarasis apdovanotas svarbiausia Suomijos literatūros premija &b...
Jeigu galėtume užduoti šį klausimą vilniečiams prieš 85-erius metus, tikėtina, atsakymuose būtų nuskambėję žodžiai „Neris“ arba „Vilija“, „upė“, „graži vietovė“, „kalnai“, būtų kalbama apie poilsį, paminėtas geležinkelio tunelis. Jei paklaustume vilniečių to paties šiandien, veikiausiai užsimintų apie „pramonę“, „elektrinę“, „plentą“, „rajoną“, geleži...