Sigitas Parulskis. Apie kapines ir gyvybingumą

Kartą apsistojau viešbutyje toliau nuo Vienos cent­ro, valandų valandas Dailės istorijos muziejuje klaidžiojau klasikinės tapybos klostėse, paskui užsukau į Cent­rines Vienos kapines, o kai grįžau į viešbučio kambarį, apėmė nenumaldomas gyvybingumas. Cent­rinėse Vienos kapinėse guli virš trijų milijonų gyvenimų. Jeigu kas suvarytų visą Lietuvą į žemę, būtume mažesni nei Centrinės Vienos kapinės! Mintis buvo tokia įkvepianti, kad vakarą praleidau interneto draugijoje.

Puikiai išsimiegojau, iš ryto mankšta, pusryčiai, sėdau dirbti, nėra interneto.

Pasiskundžiau registratūroje, pasakė – sutaisys.

Atėjo vakaras, vėl apsilankau kapinėse, grįžtu be galo gyvybingas – neveikia interneto ryšys.

Einu aiškintis, paaiškėjo, kad kažkas iš gyventojų, apsilankęs abejotinos moralės svetainėse, atsisiuntė milžinišką virusą, ir įtarimas krenta dviem kambariams, keista, vienas iš jų – mano.

– Mano? – suraukiu kaktą pagal Stanislavskio sistemą. – Aš visą laiką buvau kambaryje, nejaugi manote, kad kažkas įsėlino ir parsiuntė virusą? Į mano kompiuterį?

– Ne, pone, nemanau, tikrai neįtikėtina.

– Tiesa, buvau porai valandų išvykęs...

– Na, štai, matote.

– Ir ką gi?

– Galėjo kas nors ir pasinaudoti.

– Valytoja?

– Ne, jos neraštingos slavės.

– Vis dėlto neįmanoma.

– Kodėl, pone?

– Aš buvau pasiėmęs kompiuterį. Dirbau parke, prie Dailės istorijos muziejaus.

– Graži vieta.

– Tik pamanykite, mačiau vyrą geltonais batais, jis šlapinosi tiesiog prie krūmo, mano akyse.

– Turbūt dėl batų.

– Kodėl?

– Geltona spalva labai krenta į akis.

– Ne už krūmo, o prieš krūmą!

– Aš ir sakau – nelemta geltona spalva.

– Vadinasi, interneto ir šį vakarą nebus?

– Nebus.

– Bet mano kambarį iš įtariamųjų sąrašo išbraukėte.

– Taip išeina, pone.

Grįžau į kambarį be galo gyvybingas, o internetas neveikia. Prisiminiau, kad važiuodamas autobusu mačiau įdomią vietą. Reiktų paklausti registratūroje. Beje, sako, Štutgarte po sąjungininkų bombardavimo Antrojo pasaulinio karo metais iš viso senamiesčio sveikas liko tik Raudonųjų žibintų kvartalas. Nežinomi Viešpaties keliai.

 

Sigito Parulskio nuotrauka
Sigito Parulskio nuotrauka

Draugai