Atmintis


Išsimislijimai, pramisliavimai, šmėkliojimaisi ir kernojimaisi Nedrįsčiau žemaičių pavadinti konservatyviais. Net ir garbaus amžiaus kaimiečiai, kuriuos teko pažinti, gana ramiai ir linksmai reaguodavo į keistas jaunimo madas, o laužyta bendrine lietuvių kalba dainuojami populiarių estradinių šlagerių epizodai greitai papildydavo ir vyresnių žmonių užstalės repertuarą. Labiausiai madų vaikėsi mano pusseserė, ji nuolat ką nors išsimislydavo, visaip šmėkliodavos...


Ar pastebėjote, kiek daug pramogų, verslo ir politikos pasaulio atstovų šiais metais nusprendė išsiskirti su savo sutuoktiniais? Veidų, žmonių ir kitų panašių skilčių žurnalistams trinant rankomis, smalsieji tokių rubrikų skaitytojai skrebena pamokančius ar pamokslaujančius komentarus apie dar vieną skirtingais keliais pasukusią porą. Na, bent jau tyliai nusistebi. Tik nesakykite, kad šiemet nė karto to nedarėte. Pasirausti po svetimus apatinius, žvilgtelėti pro rakto...


Prieš akis iškyla vaizdas: teroristų užgrobtas lėktuvas sminga į pirmąjį Pasaulio prekybos centro bokštą. Keista, bet šis vaizdas gražus, suvokimas, kad tai tragedija, nusinešusi tūkstančius gyvybių, ateina vėliau. Iš pradžių tai grynas grožis. Lėktuvas, smingantis į dangoraižį tarsi tai būtų lėlių namelis. Holivudas mus įpratino katastrofas suvokti pirmiausia estetiškai, tai yra pajusti malonumą. Žinoma, jeigu mes patys nesame tos katastrofos d...


Ugnės Žilytės piešinys     Rugpjūčio 1 d. Persėdimas Milane, devintą ryto Venecija. Marytė kelyje karštai flirtuoja su jaunu amerikiečiu Marku, ką tik buvusiu Kenijoje ir Tanzanijoje. Apsistojame apyраdoriame viešbutyje „Mignon“, kuriame girdėti Venecijos varpai (lygiai kaip sekmadienį, prieš dvi dienas, buvo girdėti „varpai Liucernos“). Kava Floriano arkadoje; paskui rodau Marytei San Marco ir dožų rūmus. Nieko panašaus sav...


Kiekvieno Lietuvos krašto gyventojai pasižymi vienokiomis ar kitokiomis išskirtinėmis savybėmis. Nuo seno egzistuoja stereotipų apie suvalkietišką taupumą ar net godumą, dzūkišką karštumą, impulsyvumą, aukštaitišką nuoširdumą, atvirumą, atlapaširdiškumą, žemaitišką užsispyrimą, vangumą bei lėtapėdiškumą. Jūsų dėmesiui – trumpi pasakojimai-pastebėjimai, atspindintys kai kurias šiaurės žemaičių &ndash...


Ugnės Žilytės piešinys   Birželio 26 d. Filmas „Маленькая Вера“1, atstovaująs vad. socialistinio natūralizmo metodui, su lytiniu aktu ir gana autentiška šneka („гребаный“, „сраный“2 etc.). Pati Vera vaidina nekaip, turbūt geresnis jos tėvas ir draugė. Ką besakysi, tolokai nuėjo tarybinis kinas nuo filmo „А если это любовь“3, kurio siužetas buvo praktiškai tas pats.   Birželio 27 d. „Didžioji elegija&l...


Kai guliu susirietęs embriono poza, nesvarbu, padauginęs vaistų, narkotikų, alkoholio ar šiaip persivalgęs tvankios depresyvios prieblandos, guliu ir prisimenu: vaikystėje mėgdavau slėptis spintoje, ten, po senais šalikais, batų dėžėje, kurioje gulėjo sudėtos pirštinės ir apsitrynusios nebereikalingos sagos, radau apšiurusį akušerijos vadovėlį pageltusiais lapais, žiūrėdavau į tuos pilvotų moterų piešinius, į vaisių pilve ir jausdavausi toks pat mažas, s...


Ugnės Žilytės piešinys   Birželio 1 d. Marekas Edelmanas, Varšuvos getto sukilimo didvyris (šiaip jau rūgštokas ir ne itin simpatingas asmuo). Šnekamės apie padėtį Lenkijoje ir apie beprotišką bažnyčios pasiūlymą bausti moteris už abortą trejais kalėjimo metais. Marekas: „Tai sąmoninga bažnyčios provokacija. Bažnyčia nutarė palaikyti valdžią ir kenkti Solidarumui.“ (?!) Jurijus Vlasovas1, apie kurį sakėme, jog jis išrinktas parl...


Ugnės Žilytės piešinys   Gegužės 1 d. Josifas porą dienų prastai jaučiasi, guli Mount Holyoke.„Читая прозу, чувствуешь себя комфортабельнее, чем читая поэзию.“„Кончается эра, в которой мы выросли и работали, и это даже как-то приводит в замешательство.“„Я придумал название для новой советской валюты: фунт лиха.“„Почему литература – Шекспир, например – так часто говорит о королях и диктаторах? Потому что каждый из нас полагает...


Kartą apsistojau viešbutyje toliau nuo Vienos cent­ro, valandų valandas Dailės istorijos muziejuje klaidžiojau klasikinės tapybos klostėse, paskui užsukau į Cent­rines Vienos kapines, o kai grįžau į viešbučio kambarį, apėmė nenumaldomas gyvybingumas. Cent­rinėse Vienos kapinėse guli virš trijų milijonų gyvenimų. Jeigu kas suvarytų visą Lietuvą į žemę, būtume mažesni nei Centrinės Vienos kapinės! Mintis buvo tokia įkvepianti, kad vakarą praleidau interneto draugij...