Vizualieji menai

Turėdamas laisvo laiko balandžio 11 d. nusprendžiu užeiti į kelias parodas. Pirma stotelė – Evaldo Janso paroda Vilniaus rotušėje („Evaldas Jansas (tapyba, objektai, fotografija, video)“ veikė balandžio 3–29 d.) Nors per atidarymą atlikau tik statisto arba dar vieno šproto skardinėje vaidmenį (supraskit, ten susirinko tiek žmonių ir plaktos grietinėlės, kad apžiūrėti parodą buvo tiesiog neįmanoma), tačiau net ir per fotografų blykstes supratau, jog rotu&sc...


„Štai – Neris, dabar, žiūrėk, dar dvi lygiagrečios gatvės, čia – mano vaikystės namas, bute priešais – du pianinai. Štai ir aš, basomis ant akmenų, laukiu – garlaiviui praplaukus vanduo juos apsemia. Kol kaimynystėje braižai kelią link savo mokytojo studijos, kilsteliu pirštais tavo alkūnę iš blynų su salierais lėkštės. Įsijautėme su tais prisiminimais.“ (Rūta Spelskytė)   Dovilė Dagienė-DoDA. Menininkės ...


Po kultūrinio žiemos letargo ir galybės originalumo stokojančių parodų, kurias tarytum išparduodamus praėjusio sezono drabužius džiaustė didžiausi Paryžiaus muziejai, pagaliau meno žurnalų puslapius skenuojančiai akiai yra už ko užkliūti. Kovo pabaigoje kultūros ir meno institucijų pristatytoje pavasario ir vasaros parodų programoje sužibo iki šiol Paryžiuje neeksponuotų, stambaus kalibrų menininkų (Thomaso Houseago, Thomaso Schutte’s, Theasterio Gateso, Angelicos Mesiti ir k...


1939 m. prasidėjus nacių agresijai, dvejais metais anksčiau Vokietijoje gimusio žydų kilmės menininko Luiso Camnizterio tėvai persikėlė į Urugvajų. Montevidėjuje L. Camnitzeris užaugo ir baigė dailės studijas, vėliau gavęs prestižinę Guggenheimo stipendiją tobulinosi Vokietijoje, dabar gyvena ir dirba Niujorke. Nors pats L. Camnizteris daugelyje interviu tvirtina nenorintis būti siejamas su konkrečiomis estetinėmis srovėmis, jo kūrybai artimas konceptualizmas. Retrospektyvinė L. Camnizterio paro...


Prancūzijos grafikos studija „Metastazis“ – viena ryškiausių, jei ne ryškiausia, studija, dirbanti beveik vien su muzikantais ir muzikos grupėmis, ir ne bet kokiomis, o su žinomiausiomis metalo grupėmis, atlieka joms unikalius darbus, pvz., plakatus su grupės narių krauju ar žmonių kaulais.Balandžio 11 d. per ekstremalios muzikos festivalį „Armageddon Descends“ duris atvėrė ir pirmoji „Metastazis“ darbų paroda Lietuvoje – „Negat...


Jei tikėtume „Dailės kritikos (meta)metadologijos met­menų“ sudarytojais, knyga augo be išankstinio plano. Ji keista ir patraukia „beformiškumu“, primena nūdienos meno projektą, kuriam netaikomi tradiciniai suvokimo kriterijai. Norėdamas reaguoti adekvačiai žiūrovas privalo remtis projekte įdiegtomis nuorodomis, savotiškais raktais į jo turinį. Šiuo požiūriu mano tekstas yra bandymas aptikti ir apibūdinti vieną kitą nuorodą. Nepretenduoju t...


Deguonies pertekliaus išvargintais plaučiais ir vėjo nugairintu veidu sekmadienio vakarą mieliau neužsiimčiau niekuo, tačiau suvokiau, kaip retai mus („Literatūrą ir meną“ tai tikrai, kitus taip pat vangiai) pasiekia atgarsiai iš artimųjų Vakarų, t. y. Klaipėdos. Neapsimesiu misioniere, tačiau trumpai pristatysiu jau pažįstamų ir galbūt pirmą kartą girdimų pavardžių parodas, kurias visas – beje, viena kitos kaimynystėje – teko aplėkti per porą valandų. Tad p...


Henriko Čerapo paroda „Aftermath“ „Meno parko“ galerijoje Kaune veiks iki balandžio 14 d. Paroda „Aftermath“ („Pasekmės“) „Meno parko“ galerijoje užima visus tris aukštus. Parodos autorių Henriką Čerapą galima vadinti atskalūnu, tačiau jo tapyba jau yra palikusi ir vis dar palieka įspūdį daugeliui. „Aftermath“ – ne išimtis, todėl prieš vartodami pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Iška...


Pati pavasario pradžia, lauke dar šalta ir drėgna, tačiau pasiekti norimą tikslą nusprendžiu pėsčiomis. Mindama sustingusią žemę, rankoje laikydama mobilųjį telefoną su žemėlapio nurodymais, keliauju pramoniniu rajonu, kur visai netoli kadaise buvo ir mano pačios studija. 2019-ieji, o aš mintimis grįžtu į 1999-uosius, nors tebuvau 7 metų ir įvietintas menas tikrai nebuvo toks įdomus kaip „Kinder“ siurprizas. Tačiau dabar, atrodo, turiu galimybę atsigriebti. Gal laikotar...


„Burda Moden“ Nebeatsimenu, kas man tada paskolino deficitinį „Burda Moden“ žurnalą, bet niekada nebandžiusi siūti siuvimo mašina sukurpiau penkiamečiui sūnui paltuką. Išardžiusi savo močiutės samanų žalumo vilnonį paltą. Tą paltą prisimenu nuo vaikystės, kai sekmadienio rytais aš, mama ir močiutė kartu važiuodavome autobusu į Plungę. Čia stotelėje jau laukdavo klientės ir močiutė iš rankinuko išdidžiai ištraukdavo porą puslitrių...


Draugai