Literatūra


Gabija Grušaitė paskleidė prozinę sporą – daigią, kad jau skleidžiasi mažmenininkų topuose. Atminties grybiena rausiuosi prie ankstesnių, kiek apsamanojusių rašytojos romanų „Neišsipildymas“ (2010), „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ (2017) ir prasmės impulsu linkstu šias tris knygas sudėti į maniera ir potekstėmis susijusį triptiką. Ir tada, ir dabar G. Grušaitės pasakotojas kelia iš esmės tą patį egzistencinį klausimą:...


„Mane visada domino magija, tačiau ne ta, kai iš iliuzionisto cilindro ištraukiamas triušis, o toji, kurios pagalba bandoma pakeisti realybę, galinti pro visas sienas, kurias savo aptemusiu protu sukūrėme, prasiskverbti prie tikrosios esmės. Pavyzdžiui, tibetiečiai tam, ką mes įvardijame kaip „magija“, turi du iš esmės besiskiriančius žodžius: migtrul, kuris reiškia „akių iliuziją“ arba „akių dūmimą“, ir drub tag, kurį...


Ar etiška apie baisius dalykus rašyti gražiai, t. y. vaizdingai, sklandžiai? Absurdiškas klausimas, nors kai jį ištari pirmąkart, atrodo visai logiškas. Tiesa tokia, kad kartais žiaurumą geriausiai perteikia būtent juokas, o mirties alsavimą ir siaubą – svaigiai graži kalba.   Adania Shibli. „Menka detalė“   Adania Shibli. „Menka detalė“. Iš arabų kalbos vertė Julija Gulbinovič. Knygos dizainas – Linas Sp...


Šiame tekste turėjo būti dviejų poezijos knygų ap­žvalgos ir jis galėjo tapti antrąja eskalatoriaus į žemutinius poezijos aukštus dalimi. Tačiau Dianos Paklonskaitės eilėraščių knyga „Gėlės kaip šunys“ man galiausiai pasirodė įdomesnė, nei maniau iš pradžių, todėl nusprendžiau jai skirti atskirą rašinį. Ankstesnius poetės rinkinius kritika priskyrė emigrantų literatūrai. „Gėlės kaip šunys“ yra išimtis, nes i&sca...


Kartais patirtas įvykis pasirodo toks sodrus, kad jeigu jį užrašytume, niekas nepatikėtų. Bet gali atsitikti ir atvirkščiai – pramanas ima konkuruoti su tikrove. Prozininkė Jurga Tumasonytė prisipažino: spaudai kitados kalbinti aiškiaregiai būdavo tokie nuobodūs pašnekovai, kad vėliau verčiau juos prasimanydavo. Gebėjimas kasdieniškus dalykus pateikti kaip egzotiką, o egzotiką subuitinti iki šiol yra viena jos prozos intrigų. Šios intrigos y...


    Ričardas Gavelis neria už realizmo ribų. Iš knygos pavadinimo ir viršelio galėtum pamanyti, kad „Vilniaus pokeris“ – tai veiksmo kupinas detektyvas apie Lietuvos nusikaltėlių pasaulį. Anaiptol. Nesu grožinėje literatūroje aptikęs aršesnės, įnirtingesnės totalitarinės sistemos kritikos nei Ričardo Gavelio romanas.  Lietuviškai 1989 m. pasirodžiusio romano veiksmas vyksta 8 dešimtmečio sovietinėje Lietuvoje. Puslap...


× Urtė Liepuoniūtė   „Sakykime, gimė negyvas veršiukas. Kol žinios pasiekia kitą lauko galą, veršiukas jau turi dvi galvas. Kirsk upelį, ir dvigalvis veršiukas jau gieda lotyniškai atbulomis, o koks nors vienuolis ima šilingą, kad apsaugotų nuo jo kerų.“ Taip mito gimimą romane „Veidrodis ir šviesa“ (vertė Urtė Liepuoniūtė, 2021,  „Sofoklis“) – trečiojoje trilogijos apie Henriko VIII Angliją dal...


Sausio pabaigoje Suomijoje vyks prezidento rinkimai. Didžiausias šalies dienraštis „Helsingin Sanomat“ paprašė kiekvieno iš devynių kandidatų parašyti esė apie Suomiją iš suomių literatūros perspektyvos. Esė publikuotos metų pabaigoje kiekvieną sekmadienį, šalia vedamojo straipsnio. Pekka Haavisto (g. 1958) – parlamentaras, „Žaliųjų lygos“ atstovas, vienas favoritų laimėti rinkimus. Esė jis pasirinko Mikos Waltario ro...


2022 m. pabaigoje Suomijos leidykla „Siltala“ išleido Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“, į suomių kalbą knygą išvertė Urtė Liepuoniūtė ir Peras Länsmansas. Romanas susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, kelių tiražo pakartojimų, recenzijų pagrindiniuose laikraščiuose ir kultūros spaudoje.   Ričardas Gavelis. „Vilnan pokeri“. Į suomių k. vertė Urtė Liepuoniūtė, Per Länsmans. – „Siltala“, 2022. &n...


Šių metų „Pirmosios knygos“ konkurso prozos kategorijos laimėtojas Augminas Petronis trumpose istorijose, sudėtose į rinkinį „Nedetektyvai“, imasi smagaus, intriguojančio, bet gana sudėtingo uždavinio – detektyvo žanro. Populiariajai literatūrai neretai (ypač lietuviškame kontekste) „nurašomas“ detektyvas iš tiesų yra gana griežta struktūra, kuriai būtina ne tik logika, ypatingas dėmesingumas detalėms, bet ir tam tikra metafiz...