Literatūra


Laudacija Šikšnosparniuko premijos laureatui Dovydui Grajauskui   × Baziliskas   Asociacijos-leidyklos „Bazilisko ambasada“ įsteigta Šikšnosparniuko premija skiriama už įsimintiniausią autorinės arba verstinės poezijos publikaciją, pasirodžiusią kultūrinėje spaudoje per praėjusius kalendorinius metus. Šiemet laureatą rinko Greta Ambrazaitė, Simonas Bernotas, Dominykas Norkūnas ir Aistis Žekevičius. Premiją sudaro piniginis prizas...


  Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Esama įsitikinimo, kad taip pavagiama žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. O nufotografuotas įklimpsti laike ir žiūrėdamas į save įvairiose nuotraukose gali pasitikrinti, ar tu tikrai tu (dažniausiai ne). Nors, tiesą sakant, labiau sužinai, kaip tave mato (ar veikiau nori matyti) kiti. Man labai įdomios rašytojų nuotraukos, įdomu, kaip jie pateikia save, ką nori pasakyti vienaip ar kitaip p...


× Monika Andrulytė   2022 m. angliškai parašytuose ir į anglų kalbą išverstuose romanuose viena ryškesnių tendencijų susijusi su nuolat judančiu, kintančiu kūnu – jis išlaisvintas ne tik iš biologinės, bet, regis, ir iš socialinės lyties prievolių. Šįkart atidžiau pažvelgsiu į dėmesio anglakalbiame pasaulyje sulaukusius kūrinius iš Ispanijos ir Lotynų Amerikos. Tai drąsūs romanai, kuriuose kūnas – mįslin...


× Renata Šerelytė   Praėjusiais metais pasirodžiusi Riūnosukės Akutagavos kūrybos rinktinė „Miražas“ – dovana klasikinės novelės gerbėjams. R. Akutagavos vertimų turime ne vieną („Rašiomono vartai“, 1965; „XX a. Rytų proza“, 1986; „Vandenių šalyje“, 2004), bet „Miražas“ yra pirmasis leidimas, kuriame autoriaus kūryba versta iš japonų į lietuvių kalbą.     Riūnosukė Akutag...


Antanas Sheshi. Diagnozė: poetas

2023-05-12 18:25:46

× Antanas Sheshi   Raudonomis atviros odos dėmėmis liepsnojantis poeto veidas ant viršelio, manau, atsidūrė ne šiaip sau – jis puikiai atspindi kūrinio pavadinimą ir gana glaudžiai siejasi su jo turiniu. Ko gero, kurdama viršelį dailininkė Laura Grigaliūnaitė visų pirma stengėsi išgauti ugnies spalvą. Rimantas Kmita teigia: „Sunku būtų sugalvoti tinkamesnę Gedos ūmumo etimologiją, negu siejančią su ugnimi“ (p. 16). Bet lab...


× Ričardas Šileika Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Esama įsitikinimo, kad taip pavagiama žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? Ką reiškia būti nufotografuotam? Ką reiškia būti nuglostytam? Ką reikia būti nušukuotam? Ką reiškia būti nučiulptam? Ką reiškia būti nuvilktam? Ką reiškia būti nuviltam? Ką reiškia būti nudrengtam? Ką r...


Danutė Kalinauskaitė. „Baltieji prieš juoduosius“ Drąsiai galiu sakyti, kad Danutė Kalinauskaitė, kaip ir Giedra Radvilavičiūtė, žvaigžde sužibo eseistiniuose „Šiaurės Atėnuose“ iškart po 2000-ųjų. Trumposios lakoniškos, skaidriai juodos ir baltos, suvaržytos tarybinės prozos klasikė Bitė Vilimaitė buvo palikusi nišą, kurią staiga užliejo Giedros ir Danutės derlingas vanduo. Sulaukus laisvės suvešėjo pas mus nematytos, spalvingos...


Jei kas ir manė, kad XXI a. norvegų literatūros garsenybės Karlo Oves Knausgårdo egodokumentinių romanų ciklo „Mano kova“ pirmojo tomo pakaks, tai perskaitęs lietuviškai išleistus penkis nekantriai lauks ir šeštojo, paskutinio. Ciklo vertimus leidykla „Baltos lankos“ serviravo nuo 2018 m. po vieną tomą kasmet, tačiau prieš praėjusią Knygų mugę tradiciją nutraukė. Šaltinių teigimu, paskutinė dalis „Pabaiga“ &ndash...


Paimti į rankas antrąją Ramunės Brundzaitės eilėraščių knygą „Tuščių butelių draugija“ paskatino netikėtas jos įvertinimas – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) kūrybiškiausių knygų dvyliktuko komisija paskelbė ją kūrybiškiausia 2022 m. knyga! Po pirmojo autorės poezijos rinkinio „Drugy, mano drauge“ (2013) – ne itin stipraus ir įsimintino debiuto (nors jeigu matuosime premijomis, tai netgi sėk­mingo) – ste...


Na, kad ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio port­retas. Pirmiausia pagalvoju apie jo nuotrauką, o ne muziką, tapybą ar poeziją. Portretas man užgožia M. K. Čiurlionio kūrybą ir asmenybę. Kaip pasakoja Stanislovas Žvirgždas knygose „Susipynusios vieno medžio šakos“ ir „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“, 1908-ųjų birželį menininkas nusifotografavo Stanisławo Filiberto Fleury ateljė, įsikūrusioje Didžiosios ir Savičiaus gatvių kampe. Paskui Čiurlionis susigriebė, kad...