Ko vertos tradicijos? Banginių medžioklė Farerų salose

Mindaugo Norvilo nuotraukos.

Šios nuotraukos iš rugpjūčio 27 d. Farerų salose, Vestmannoje, vykusios, jei taip galima pasakyti, banginių medžioklės, kurios metu vietiniai gyventojai suvarę į įlanką paskerdė apie 90 banginių. Farerų salose įstatymai leidžia medžioti ilgapelekes grindas, snapuotuosius banginius ir kelias delfinų rūšis. Banginių medžioklė Fareruose gyvuoja nuo pat pirmųjų gyventojų atsikraustymo prieš daugiau nei 1000 metų. Šių gyvūnų mėsa buvo ir yra tradicinė gyventojų mitybos dalis.

Jautri tema, gal net tam tikra prasme „pigi“, lengvai paperkanti, užkabinanti. Dega Amazonės miškai, Afrika, Sibiras – kaip ten bebūtų vaikštome ant klimato kaitos ašmenų, lydi ekologiniai ekscesai, perversijos, kurios keičia ir žmonių gyvenimo būdą. Peršasi mintis, jog žmogus nebeturi teisės būti toks koks buvo. O ši mintis tikriausiai utopiška, naivi, juolab, kad žmogus, kaip rodo istorija, yra ir buvo pati plėšriausia, nuožmiausia, rafinuočiausia būtybė visoje maitinimosi grandinėje.

Nesiekiame šokiruoti ar mėgautis šiais vaizdais, nors nieko čia ypatingo ir nėra – natūralūs dalykai. Tik dar kartą keliame jau ne kartą keltą klausimą: ar visame XXI a. kontekste tai ne viena iš tradicijų, kurių reikėtų atsisakyti?

Beje, šie klausimai įvairiais rakursais puikiai analizuojami škotų režisieriaus Mike Day filme „Salos ir banginiai“ („The Islands and the Whales“, 2016).

„Po visos šios „tradicijos“ kalbėjome su keliais Farerų vietiniais gyventojais, kurie dalyvavo visame veiksme. Tai iš principo daugiau tradicija, šiek tiek svarbi ir mėsa. Labai įdomu, kad jie iš tiesų viso to nekomercializuoja, visą grobį išsidalina dalyvavę žmonės. Kiekvienas po visos medžioklės gauna talonėlį ir vėliau gali atvykti pasiimti mėsos. Nutylėjo, kur dedama likusi mėsa, nes žmogus negali pasiimti daugiau nei 75 kg. Tad gal kažką ir parduoda.

Jie patys supranta, kad neatrodo viskas gerai, bet turi savų argumentų. Labiausiai įstrigo tai, kad visame tame kraujyje džiaugsmingai tiurškiasi ir vaikai, tad matyt tradicija gyvuos dar ilgai.“ (Mindaugas Norvilas)