Kovo 16 d. Jonui Strielkūnui būtų sukakę 80. Skelbiame niekur nespausdintus eilėraščius iš poeto archyvo.
Dvelksmas
Aš tave mylėjau, bet
Meilė ta – lyg dvelksmas vėjo.
Pasakyt nuo A lig B
Mums tada nė nereikėjo.
2004 07 18
Lyriko gyvenimas
Lyrika – paukštelė – uodegytę
Kraipo šen bei ten – ir tu žinai,
Kad už ją galėtum įsigyti
Turtą, kurio vardas – pelenai.
Bet vis vien tą uodegą sekioji,
Vandeny skęsti, degi ugny.
Kvėša, vienagalvi, vienakoji,
Vienaširdi, kam tu gyveni?
2004 07 21
Prakeiktas miestas
Pagraužtas miestas šis pelės
Nežinomu vardu.
Nebėr nei turgaus, nei pilies,
Nei bokštų, nei grindų.
Nebėr nei marketų naujų,
Nei vargetų senų.
Tik, misdamas savu krauju,
Aš vienas gyvenu
Tame prakeiktame mieste
Prakeiktas ir patsai.
Juoduoja raidės plakate:
„Mes numirėm visai.“
2004 08 04
Ir mes žmonės!
Kaip gera, kad mes ne rašytojai vėl,
Kad mūsų, brolau, nesugundė
Ta greitai suyranti šluota – šlovė,
Išgarbinta gloria mundi.
2004 09 11
Neliks
Dienos baltos, naktys juodos,
Ir gyventi nebaisu,
Kai žalių alyvų soduos
Su tavim kol kas esu.
Bet prabėgs gal metų šimtas
Ir neliks jokios žymės,
Kad kas penktas ar dešimtas
Čia išloš ar pralaimės.
2005 11 29
Duobė
Ir kas gi ta istorija?
Duobė. Duobė. Duobė.
Pranyksta trajektorija
Žvaigždžių, kurių nebėr.
2006 06 02
Birželio pabaiga
Užges žaibai. Nutils birželis.
Diena ims šviesti vis mažyn.
Dangus prieš žemę nusižemins,
Pradės tamsėti. Bet kažin,
Ar vien vainikai švento Jono
Mus vainikavo tuo metu,
Kai gėrėm iš tėvų uzbono
Tai, ko dabar nebejuntu?
2007 06 16
Disonansai
Nebijok. Tai mėlynas su juodu.
Nebijok. Dangus tai su žeme,
Amžinas zyzimas mažo uodo
Helikopterio didžiulio ūžime.
Uodas mirs. Užviešpataus mašinos.
Gyvo kraujo gyslos užsikimš.
Ir nei bėro žirgo, ir nei širmo
Nebereiks jausmams anei akims.
2007 06 16
Birželis
O, koks žalias birželis!
Net baisu atsivert.
Tarsi visas jis želia
Vien tik tau pirmąkart.
2007 06 20
Negeras lietus
Toks negeras vasario lietus
Senai gėlai siauros krūtinės.
Nusispjauk atgalios tris kartus,
Kad nebūtų jis paskutinis.
2008 02 25
Gyvatėlė geležinė
Kokią šiandien siunčia žinią
Niekada nesugauta
Gyvatėlė geležinė,
Vienąsyk rasta
Saulėtam gimtam pušyne,
Kiek bauginanti, greita?
Kokią šiandien siunčia žinią
Ji nesugauta?
2009 07 04
Legendinė Jono Strielkūno kėdė, ant kurios sėdėjo dirbdamas „Literatūros ir meno“ redakcijoje. gyčio norvilo nuotraukos