Poezija


Tomas Vyšniauskas

2015-09-16 21:46:05

Kartais saulės per daug. Sėdžiu ant šilto akmens ir vėpsau, kaip sklando gandrai, vaikus iš lizdų išmėtę. Ištiesiu rankas ir pradedu plasnoti. Su polėkiu lyg, bet jau liūdnas tas buvimas. Kai per daug. Tada išmetu iš lizdo kokį eilėraštį.   automatiškai mama būsiu tavo tavobūsiu automatas busiu springstantisžiedadulkėmis rėkiantis į naktį auto mama nematysi akys išdaužtižibintai odą plėšiančios skeveldros„out&l...


  Vaistinė Naktinis žiburys naktis ir gatvėir VAISTINĖ pastojus keliąkaip nulieta iš garsiojo eilėraščioir taip gyvenk nors pusętau atseikėtųjų metųnieks nesimaino niekas nesikeičia:naktinė gatvė – vaistinėir dručkis vaistininkasatliekantis aukas dievamsmikstūromis bei tepalaisnumaldęs ne vienamligos ir skausmo erzelįpravijęs liūdesio dainasišgraužusias ne vieną pavojingąskylę laivo bortevadinamam gyvenimuant žalio kalno po klevaiskur senas namas dūsauja ir st...


Simonas Bernotas

2015-07-27 14:34:24

    Popietės žaizdos Staugsmas užstrigęs gerklėj giliai giliai lyg ašakaValgant be duonos šiam ilgam vakarui tik ji irDvi apvytusios rožės nebekvepiančios šilumaStalo paviršiumi vaikšto šešėliai puotos išSenovinių nuotraukų prilipintų prie veidrodžioTai žaidimas tamsos kortavimas kai kortoseŽenklai suvienodėja ir vien karalienės ir vienTavo kūnas užšifruotas jose tesu juokdarysSu grimu amžiams prie veido prišalusi...


Aidas Marčėnas

2015-07-22 14:20:25

  Liepoms žydint Kas liepia? Kodėl tau, paikas pasauli,apgailestaudamas, gailėdamas, rodaueiles, iš tavęs prisikėlusias? Juk seniainesitikiu supratimo, netrokštu patikti.Ypač – kai pats, sau nepatikdamas,nieko nesuprantu.                  Ar šitaip jos, mūsų eilės, kerštauja? Nes yra atpažintos,patirtos, pažadintos beviltiškam triūsui?Rodo ir rodo mums mus &ndas...


Alma Riebždaitė

2015-07-14 21:19:29

  liūdesys iš nieko nebuvo pirmo sniegoantro pavasaris praėjo net neapsilankęsgėlėtos vasaros suknelėspro šalį – tarsivėjo šuorairudenį nedžiuginonei meilės, nei darbo panacėjos bet –miestas sutrupėjovakarais tylos bedugnėsvėrėsi po kojom namų šioj žemėj neturėjau,nustojau geist mirties ir kvailiui aišku, kad tokios nuotaikosšiame pasauly pranašaujalietų už savaitės tą liūdesį kaip popieriaus lapusnorėjau iš savęs...


Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė

2015-07-08 05:03:57

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtą 2015-ųjų Pirmosios knygos konkursą (eilėraščių rinkinys „Kvėpuoju“).   Moterų paslaptys I daugiau nieko nėra,tik kaltės jausmasgalugerkly šaltis,surakinęs rankas,į kaulus įsiėdęs akmuo net kapo duobėj būtų šilčiau nors jūs žiūrite –esu negyva nors jūs kalbate –esu negyva nors jūs liečiate –esu negyva išdraskyti viduriai,iška...


Aistis Žekevičius

2015-07-01 19:37:44

Mane visuomet traukė tamsioji žmogaus sielos pusė –­ nerimas, baimės, abejonės, negyjančios psichologinės žaizdos, trumpai tariant – visa tai, ką galima rasti Thomo Yorke’o kūryboje. Priešingai negu Kurtas Vonnegutas, teigęs, jog šioje planetoje esame tiktai tam, kad bimbinėtume, kartais vis dar tebeieškau alternatyvių atsakymų į iš pirmo žvilgsnio labai paprastus klausimus. Kita vertus, tai, kad atsakymų į pačius paprasčiausius klausimus paie&...


Gediminas Martišius

2015-06-24 17:14:29

Neįsivaizduoju gyvenimo be knygų. Kartais atrodo, kad perskaitytos mintys tikresnės už tavo biografijos faktus. Įsiklausykim: „Kuriant atrodo, kad matai tik tu vienas. Iš čia noras parodyti tą kitiems“ (S. Geda). Kai knygos tampa tavo savastim, suvoki ir pavojų, kylantį tada, kai „žmogus susitaiko su savo atsitiktiniu buvimu, nebejaučia tradicijos, įpėdinystės teisės ir pareigos“ (V. Daujotytė). Ši teisė labai įpareigoja.   Aivarui Veikniui ir Valte...


Tadas Žvirinskis

2015-06-17 20:39:15

    Auklėjimas Jei tikėtume astrologais,Viską valdo keturios stichijos.Aš netikiu astrologais.Tai – gudrūs kalės vaikai,Parazituojantys iš nemokšiškumo,Visgi negaliu paneigti tikėjimo stichijomis.Ypač vandens. Įspėjau savo sūnų,Kad labiausiai reikia saugotis vandens.Tai – stichija, nežinanti kliūčių.Supratau, kad jis eis mano pėdom,Nebodamas įspėjimo,Nes maudosi mažiausiai valandą,Turškiasi ir pūkščia, trykšdamas džiaugsm...


Jolita Skablauskaitė. Abelis

2015-06-09 22:43:17

  €Aukštose liepose laukia krankliai,Žemė nuklota juodomis plunksnomis.Karštis svilinantis.Praeiname su šiaudinėmis skrybėlėmis.Ilgi kaspinai driekiasi.Suknelės jau baltos kaip sniegas.Šeštadienis užkampyje toks mielas –Sakytum dūdmaišių muzika sklistųIš skurdžių pridvisusių kiemų. Už sunkių langinių privertųPer patį karštymetį,Meilužis ilsisi po bemiegės nakties –Bronzinis šviečiantis.Atšaldytas šampanas raibuliuoja taurėje.Deja...Čia mirtis atjos raita ant rūko žirgo,Apsitaisiusi sida...