S-keltininkai


Eugenijus Ališanka. Šikniai

2022-04-24 18:46:32

  Rytais savo mažajame parke, kuriame esu prisodinęs pušelių, kukmedžių, tujų ir visokio kitokio velnio, vis randu stirnų spirų. Medeliai ir krūmeliai nyksta akyse, nepadeda jokios tvorelės, raišalai, vis kas nors apsinuogina. Ryja ir vietoje šika, atsidusęs pagalvoju. Ir ką tu joms padarysi? Apimtas bejėgystės pasvajoju apie šautuvą, bet suprantu, kad jas gina Jungtinės Tautos ar kokia kita organizacija. Vasaromis prie buksmedžių, augančių palei namus, vis...


  Gavau iš Godos Aksamitauskaitės laišką su pasiūlymu parašyti „Literatūrai ir menui“ ką nors apie „garsiausią, keisčiausią, paslaptingiausią lietuviško kūrinio klastotės istoriją“. Mano reakcija buvo žaibiška. Atsakiau Godai, kad straipsnio apie meno falsifikavimą Lietuvoje nerašysiu. Ir nerašysiu dėl keturių priežasčių. Pirma priežastis akivaizdžiausia: nėra apie ką rašyti. Lietuvos falsifikavimo istorijoj...


  Pirmomis dienomis baimė užklupdavo ir duše – jei pasigirstų sirenos, per kiek laiko susiruoščiau? Lašanti, muilina – užtruktų per ilgai. Susirūpinimą ukrainiečiais vis dėlto pramuša baimė dėl savo kailio. Tad ką galiu jums pasakyti stovėdama ant keraminių vonios plytelių? Mieliau tiesiog klausyčiausi sunkios, piktos muzikos. Padrąsina tik įvairūs pamokslautojai moralistai, trenkiantys įkvepiančias kalbas, šauniai pasilypėję ant kupstų. Da...


  Netoliese liepsnojant karui svarstyti apie utopijas atrodo kvaila. Verčiau apie distopijas. Juk jos, panašu, virsta ne tik literatūros, bet apskritai tikrovės interpretavimo žanru. Kaip mąstyti apie racionalų pasaulio sutvarkymą, kaip regėti šviesią perspektyvą, kai čia pat priimami neracionalūs sprendimai? Net jei priėmėjams ir atrodė, kad jie racionalūs, tikrovė, pasirodo, rėmėsi kitomis prielaidomis. Klasikinių moderniųjų utopijų kūrėjai manė, jog žmonės iš es...


Dalius Jonkus. Laisvės vertybė

2022-03-26 10:47:03

  Kai rašiau straipsnį pavadinimu „Civilizacijų konfliktas“ („Literatūra ir menas“, Nr. 4, 2022-02-18), nemaniau, kad pavadinimas taps pranašiškas. Tiesa, tuo metu mąsčiau apie Lietuvos konfliktą su Kinija dėl Taivano, o pranešimai apie galimą Rusijos karą su Ukraina nors ir atrodė grėsmingai, juos vertinau kaip informacinio karo dalį. Kai Rusija pripažino Luhansko ir Donecko regionų nepriklausomybę, patikėjau, kad triukšmas tuo...


Eugenijus Ališanka. Duobė

2022-03-26 10:17:34

  Pagyvenusi pora – Jis ir Ji – po kelerių metų, sekmadienį, pagaliau susiruošė į kiną. Iš tiesų net ne į „tikrą“ kiną, ne į „Skalviją“, „Forum Cinemas“ ar „Pasaką“, bet į virtualios realybės seansą. Sekmadienis buvo neeilinis, pirmasis karo sekmadienis, nors karą jie matė ne pro langus, bet televizoriuje ir kompiuteryje. Nuo nepertraukiamo kelių dienų spoksojimo į mirguliuojančius ekranus abiem išsauso aky...


  Šiomis savaitėmis, panaudojant ne itin vykusią poetinę klišę, gulamės ir keliamės su žodžiu „Ukraina“ lūpose. Bet ta klišė yra realybė. Į gyvenimo sceną atėjo ir gerokai daugiau frazių, anksčiau vartotų kone vien pašaipiai. Palinkėjimai „kad tik karo nebūtų“, „ramaus savaitgalio!“, „už mūsų ir jūsų laisvę!“ tapo tikri, be ironijos dvelksmo. Šiandien galime skaityti karo metų poeziją ir net tapatintis su...


  2019-aisiais ilgos diskusijos apie kažkokią smulkmeną metu staiga suvokiau, kad žmonės sugeba kurti vaizdus savo galvose, pavyzdžiui, jie gali išvysti mylimojo ar nepažįstamosios veidą – spalvotą, trimatį, judantį. Taip, tarsi išties matytų! Anksčiau maniau, kad visa tai – metaforos. Ar prisimenate vaikišką pratimą skaičiuoti avis, kai sunku užmigti? Bandydama jį atlikti, tiesiog mintyse sakydavau: „Vienas, du, trys, keturi...“ O kiti regi k...


  Interneto eros pradžioje vienu metu naudojau slapyvardį „klaidų kolekcininkas“, nors visuomet pašėlusiai bijojau klysti. Ir dabar kartais nepatikiu, kad klaidos yra leistinos ar pateisinamos, kartais net per pokalbius su įvairiais pažįstamais, ypač tais, kurie kam nors vadovauja, pagaunu save vis bandantį išgauti patvirtinimą, kad žmonės klysta, kad taip tiesiog įmanoma, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Beje, kartai žaviesi tuo, ko bijai. Aldousas Huxley &bdquo...


  Paprastai manome, kad utopijos – tai gero, racionaliai sutvarkyto visuomeninio gyvenimo vizijos. Jos pasakoja apie protingai veikiančias šalis, kuriose visi gyventojai gyvena gerai, sveikai ir harmoningai, puikiai sugyvena tarpusavyje, užsiima prasmingomis veiklomis ir apskritai yra laimingi. Ir dar. Dažniausiai apie utopijas nemanome nieko gero. Nes jos neveikia ir šiandien jas galima kurti nebent kaip humoristinius kūrinėlius, pašiepiančius nelinksmą nūdi...