S-keltininkai

Kurį laiką svarsčiau, koks elgsenos ir savivokos tipas dominuoja mūsų valstybėje – visų pirma akademiniame ir kultūriniame lauke. Susidarė įspūdis, kad ne tik populiariausia, bet ir kone labiausiai toleruojama kandaus, aikštingo, kenčiančio (nukentėjusio), save ir kitus menkinančio ciniko laikysena. Metai po metų labiau nesikeičiant kultūros ir mokslo darbuotojų situacijai tokia laikysena gali atrodyti bemaž natūraliai nulemta objektyvių sąlygų, kitaip tariant, būtų kiek keista, j...


1. Žinau, reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Išvertus į šių dienų aktualijas: tikėtis, kad nei George’ui Sorosui, nei jokiam kitam filantropui iš užsienio nereikės gelbėti lietuvių humanitarinių mokslų, nei partizaniškai remti kovotojus už žodžio laisvę. Viso to reikia tikėtis. O ruoštis derėtų tam, kad netolimoje ateityje mums nebepadės jokie fondai – nei tautiniai, nei globalistiniai. Informacinė erdvė perkrauta tikrų ir...


Neseniai multimilijardierius, Marso kolonizatorius Elonas Muskas davė interviu, kuris jutube peržiūrėtas 15 milijonų kartų. Jis ne tik parodė, kad gali rūkyti žolytę ir taip akimirksniu sumažinti savo įmonės „Tesla“ akcijų kainą, bet ir pajuokauti apie dirbtinio intelekto grėsmę. Pakvaišęs genijus perspėjo, jog neturėtume spardyti robotų, kadangi jie turi gerą ilgalaikę atmintį. Be abejo, nepamiršo paminėti ir seno kaip pati mokslinė revoliucija argumento – žmon...


J. Gimberio autoportretas Yra žmonių, šventai tikinčių, kad viską galima išsakyti žodžiais. Viską, kas dedasi pasaulyje, galima paaiškinti kalba. Yra labai gerbtinų ir mano gerbiamų žmonių. Žmona, pavyzdžiui. Ir daugelis kitų. Nemažai. Labai gerbiamų. Kur jau ne... Tai yra „kur jau ne“ ne apie gerbiamus žmones, o apie pastangas išaiškinti pasaulį žodžiais. Taip pat ir vienokį ar kitokį meną. Išaiškinti. Kartą teko du kartus pasikalb...


D. Satkauskytės autoportretas Kartą jauna kolegė pasakė, jog jauni kolegos manęs prisibijo. Na, ne dėl to, kad lygioj vietoj nelabai korektiškai imčiau sudirbinėti mažiau patirties turinčiuosius (to, pripažinkim, akademinėj sferoj irgi pasitaiko), bet dėl to, kad trumpu klausimu ar komentaru sugebu juos sutrikdyti tiksliai ir aštriai pataikiusi į silpną vietą. Po to pokalbio suvokiau, kas buvo akivaizdu, bet ko nelabai norėjau pripažinti: ilgai buvusi ar sau atrodžiusi jauna ir p...


Benigna Kasparavičiūtė. MO

2018-11-06 21:43:12

Spalio horoskopas ir parodų apžvalga Iš tiesų absoliutūs stebuklai ir visiški horoskopai dedasi. Na, bent jau Vilniuje. Nes parodų spalį tradiciškai turėtų būti nors vežimu vežk, bet šiemet jų kažkodėl beveik nematyti. Apie tas niekaip ne(į)vykstančias parodas jau prieš porą mėnesių, rodos, esu zyzusi. Tačiau tada buvo gal karščiausia šimtmečio vasara, pačios atostogos, kai ir šiaip panašaus tipo renginių būti neprivalo. Ruduo, ka...


Marijus Gailius. Mano MO, mano

2018-11-06 21:39:09

Moderniosios tapybos aukso fondas, pagal paros metą ir vietą erdvėje vis kintanti architektūra, pagal vietą erdvėje ir paros metą vis kintantis lankytojų garderobas ir makiažas, originalios, iki šiol niekur nei regėtos, nei girdėtos formos renginiai, įdomios ir aktualios diskusijos – visa tai praėjusį savaitgalį lankytojams turėjo sukelti Stendalio sindromą arba bent estezę ir ekstazę. Vilniuje buvo susprogdinta meno bomba. Visi girdėjo apie nacionalinės svarbos, galbūt netgi did...


Marijus Gailius. Alma Maxima

2018-10-21 22:55:36

Rinkos ekonomikoje Vytautas jau ne vien didysis kunigaikštis, Margarita – ne tik vardas ar daina, švyturys nebūtinai rodo kelią. O su kuo pirmiausia siejame pavadinimą „Alma littera“ (AL)? Ar su knygomis? Jeigu su knygomis ir leidykla, tai asociacija, pripažinkime, nostalgiška, inertiška ir pasenusi.

AL seniai ne vien leidykla ir netgi nereikia asociatyvaus mąstymo, kad lygintume su „Maxima“. Vis dėlto ir nutolusi nuo klasikinio leidyklos modelio stambiausia leidybos grupė šalyje turi didžiausią įtaką nustatant meninę ir ekonominę knygos vertę, taip pat sąlygas autoriams. Todėl supratę, kaip veikia AL, galime aiškiau numanyti intelektualinės minties ir literatūros perspektyvą, apskritai – skaitymo ateitį.


1991 m. pasaulyje staiga sumažėjo Lenino paminklų. Bet ne visi juos noriai griovė, o Berlyne buvo galima stebėti įdomų reiškinį – sovietiniame bloke gyvenę intelektualai vietinį Leniną papuošė kaspinu ir dar pakabino užrašą „Keine Gewalt“ („Smurtui ne“). Būtent tokį šūkį prieš dvejus metus naudojo vokiškoji antisocia­listinė opozicija. Taip norėta ne išsaugoti leisgyvę ideologiją, bet atkreipti dėmesį į priverst...


Studijų metais tame pačiame kambaryje gyveno vienas epinis veikėjas: garbino dinozaurus (ypač – tiranozaurus), 8 dešimtmečio amerikietiškus kadilakus ir „Pink Floyd“. Būdavo, pažiūri kurią naktį VHS formatu „The Wall“ ir nusiskuta antakius. Man tada jie irgi patiko, bet tik iki „The Wall“. Apie „The Wall“, kaip ir kitas roko operas, negalėjau susidaryti nuomonės, nes man per nuobodu. Niekada nesupratau, ką reiškia nuola...


Draugai