Atstovauju tai pusėtinai išprususiai liaudžiai, kuri skaitė „Šiaurės Atėnus“, bet neapkentė ilgus metus juose spausdintų Sigito Gedos dienoraščių. Todėl iš lentynos ištraukti Rimanto Kmitos monografiją „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ sumasino ne poeto asmenybė, bet estetiškai ir taktiliškai kone tobulas knygos leidimas. Taip pat sukilę lūkesčiai dėl lietuviškos publicistikos. Kai tyrėja...
Implozija Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklyje „Sala, kurios nėra“ Aleksandras Špilevojus gvildena mintį apie galimybę apsigyventi kūrybos pasaulyje ir atsiriboti nuo aplinkos. Tyrinėjamas J. Miltinis formaliai bando įtikti visiems režimams, kad tik galėtų kurti teatrą, apsigyventi kūrybos pasaulyje. O gal Rusijoje vyksta kažkas panašaus ir būtent todėl nematome beveik jokio pasipriešinimo? Pamenu vieną iš Rusijos pabėgusią bičiul...
Kaimynystėje gyvena ponia Liuba iš Lvivo. Jau 20 metų Šiaurės Italijoje ji slaugo senukus, nors pagal išsilavinimą yra vaikų gydytoja. Autobusų stotelėje darkyta rusų ir italų mišriakalbe pakalbam apie viską ir apie nieką. Ji su ryškia ukrainietiška, o aš su lietuviška tartimi. Ponia Liuba sakosi Italijos nemėgstanti, čia atsidūrusi tik iš reikalo, kad užtikrintų Ukrainoje likusiems vaikams padoresnį gyvenimą. Per tą l...
Pradžioje karas Ukrainoje sukėlė šoką ir didžiulį išgąstį, vėliau tapo kasdiene nerimu persmelkta rutina, dar vėliau – vis labiau augančia pergalės viltimi. Karas prasidėjo dar 2014 m., kai Rusija užpuolė ir aneksavo Krymą. Tačiau vis dar gyvenome iliuzijomis, kad konfliktas lokalus. Rusija sėkmingai maskavo savo agresiją ar bent jau pateikė ją taip, kad neryžtingiems Vakarų politikams leistų nesiimti aktyvesnių atsakomųjų veiksmų. Toks neryžtingumas ne tik Ukraino...
Nenorėjau skambios antraštės, neįdomu žaisti kombinacijomis „trys“, „jauni“, „mūzos“ ir t. t. Tačiau verta aptarti, kodėl Kamilės Gudmonaitės, Antano Obcarsko ir Eglės Švedkauskaitės paskyrimas eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovų pareigas sulaukė tiek dėmesio. Pirmiausia norisi sveikinti profesionaliai su užduotimi susitvarkiusią komunikacijos komandą. Po audringo Oskaro Koršunovo atleidimo ir serijos įra&scaron...
„Didysis lietuvių kalbos žodynas“ ir „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ yra beviltiškai pasenę – graudžiai nespėja su laiku. Štai ką DLKŽ žino apie terapiją: „terapija: 1. gydymas nechirurginiais metodais; 2. mokslas apie vidaus ligas ir jų gydymą vaistais ir kitomis nechirurginėmis priemonėmis.“ O VLE rašoma: „terapija (gr. therapeia – gydymas, slaugymas), medicinos šaka, tirianti vidaus ligų priežastis...
Visų šventų dalykų tikslas – džiaugsmas. Marcel Schwob Kaip kurti teatrą karo metu? Ką jis gali pakeisti? Ar apskritai reikalingas? 2014 m. Gintaro Varno režisuota oratorija „Juditos triumfas“ tuometiniame Lietuvos rusų dramos teatre parodyta vienintelį kartą. Oratorijos centre – biblinis pasakojimas apie našlę Juditą, išgelbėjusią žydų tautą nuo puolančių asirų. Prisidengdama noru suvilioti Judita ateina į priešų stovy...
Metai nauji – pasaka sena: vienas per kitą karo nusikaltėliai Medvedevas, Kadyrovas, patriarchas Kirilas porina apie atominio karo perspektyvas, jei šaliai agresorei imtų grėsti sutriuškinimas. Normalu būtų bijoti ar bent sunerimti, bet naujausi grasinimai nebeprasimuša į antraštes. Pernai grasinimų pasaulio pabaiga būta trijų ar keturių. Pradžioje apžvalgininkai ir analitikai sukeldavo temperatūrą, galiausiai apsiprasta, išmokta nebijoti ir nep...
Theodoro Adorno senteciją „Rašyti poeziją po Aušvico yra barbariška“ mes ištraukėme iš konteksto – 1949 m. parašytos esė, kurioje jis apsvarstė kultūros kritikos, aptarnaujančios kultūros objektų vartojimą, grėsmes. Pernai rudenį Gytis Norvilas aktualiai perklausė, kokia turėtų būti poezija po Bučos ir ar ji apskritai dar įmanoma, referuodamas į dar plačiau paplitusią ir vėlgi netiksliai Th. Adorno priskiriamą sentencijos parafra...
Metų virsmas – proga prisiminti ir svajoti, netikėtų stebuklų laukimas ir pasakos atmosfera. Ta proga aptarsiu Sauliaus Geniušo knygą „Pramanų fenomenologija. Apie estetiką, vaizduotę ir savimonę“ („Hubris“, 2022). S. Geniušas, nors mokslus baigė JAV, o dabar profesoriauja Honkongo universitete, Lietuvoje jau gana gerai pažįstamas. Jis skaitė ne vieną viešą paskaitą, be to, neseniai pasirodė ir kitas jo darbas „Kas yra skausmas?...