Teatras


Antikinis žvilgsnis į Jokūbo Brazio „Kaligulą“ Vilniaus senajame teatre      „Kaligula“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka   Jokūbo Brazio inscenizacija pagal Albert’o Camus „Kaligulą“ Vilniaus senajame teatre (premjera 2024 m. vasario 28 d., lietuvių kalba) žiūrovams pasiūlė teatro teatre, žaidimo su mirtimi, interaktyvaus gyvenimo čia ir dabar, logikos ir absurdo derinį, galimybę iš naujo atrasti klasika tapusią egzist...


Greta Vilnelė. Genijaus mirtis

2024-03-28 11:24:41

Dimitrio Papaioannou „Ink“ Londono „Sadler’s Wells“ teatre   „Ink“   Stebint graikų šiuolaikinio šokio choreografo Dimit­rio Papaioannou (2022 m. Vilniuje rodytas jo spektak­lis „Transverse Orientation“) kūrinius, apima jausmas tarsi stovėtum prieš didingą gamtos paminklą ar taptum globalių pokyčių liudytoju. Suvoki esąs mažas sraigtelis dideliame mechanizme ir apima begalinė palaima, kad esi gyvas i...


Igno Jonyno spektaklis „Sūnus“ Valstybiniame jaunimo teatre     Yanos Ross spektaklyje „Apmąstant omarą“ yra laidotuvių mizanscena, kurioje aktoriaus Martyno Nedzinsko vaidinamas sūnus sako atsisveikinimo kalbą tėvui. Apie vaikystę ir tėvo lytinius organus, į kuriuos vaikas sykį taip ilgai ir įdėmiai žiūrėjo, kad prisimena iki šiol. Jie buvo taip arti jo veido, kad teko sukioti galvą. Tai vienas retų įvykių gyvenime, kurių tikrumu vėliau niekaip nega...


Ilgai laukta Krystiano Lupos Wilfredo Georgo Sebaldo autofikcinio kūrinio „Emigrantai“ inscenizacija 2023 m. Avinjono festivalyje nepasirodė. Nepasirodė ir Šveicarijos „Comédie de Genève“, darbai sustojo likus kelioms dienoms iki premjeros dėl sekinančių repeticijų bei kūrybinės grupės ir Krystiano Lupos nesutarimų. Metus trukęs konfliktas visgi baigėsi ilgai laukta premjera sausio 13 d. Paryžiaus Odeono teatre. Ta savaitė Europoje buvo itin ša...


Neseniai buvo išleista pianistės Mūzos Rubackytės autobiografinė knyga „Gimusi po fortepijonu“ („Tyto alba“, 2022), o dabar klasikinei muzikai neabejingus žiūrovus traukia dokumentinio filmo „Mūza“ (vasario 27 d.) seansai. Knyga buvo sukurta groti, o ne rašyti mokančio žmogaus, naivus gimnazistės užrašų stilius nesiekė profesionalės grojimo lygio, todėl portretinės „antros dalies“ tikrai reikėjo. Kokia ji? Pilnametražis filmas...


Paulius Ignatavičius. Kodas F32

2024-03-05 18:48:03

Alytaus miesto teatro jau devintą kartą rengtame dramaturgų konkurse ši pjesė buvo įvertinta pirma vieta. Spausdiname ištrauką.     JI. Valgysi? JIS. Valgysiu. Pauzė. JIS. Kas yra? JI. Šiandien buvo labai sunki diena. Pavargau.  JIS. Suprantu.  JI. Ką tu supranti? Ką tu supranti? JIS. Nepyk ant manęs iš karto. Kaip tu jautiesi? JI. Nagi sakau, kad pavargusi.  JIS. Bet tu ne tik pavargusi.  JI. Ką tu nori žinoti? Atstok.&nbs...


    Jaques’o Offenbacho operos „Hofmano istorijos“ premjerai skirtoje spaudos konferencijoje spektaklio dirigentas ir muzikos vadovas Sesto Quatrini sakė, kad mėgsta balansuoti ties plona raudona linija, kuri skiria triumfą nuo pralaimėjimo. Reikėjo suprasti: ši LNOBT premjera gali tapti viena arba kita, nes žiūrovams pateikiama kontroversiška režisūrinė koncepcija. Apie savitą, šiuolaikišką požiūrį į veikalą samprotavo ir režisierius F...


× Ilona Iida Simes Žinomas Helsinkio „Q-teatteri“ teatro ir kino aktorius darbe mėgsta pats gvildenti savo vaidmenis, nors jo tipo žmogui tai kartais ir užtrunka. Kartais jam tiesiog patinka atsipalaiduoti filmų draugijoje – žiūrėti, ne vaidinti.     Viskas prasidėjo 1990 m. Helsinkio Tiolio rajone, kur jauni, laisvai samdomi aktoriai, vadovaujami primus motor Antti Raivio (1962–2023), įkūrė naują teatrą. Jau pirmaisiais gyvavimo metais, spektak...


Seniai Lietuvos teatro scenoje nebuvo tokio drąsaus, su visuotine perdėto korektiškumo banga nesitaikstančio, pagavaus plačiosioms masėms ir ne tik joms spektaklio kaip Jaunimo teatro naujametė premjera „Ūbas Caras“. Susikirtus dviejų iškilių praėjusio meto politinės satyros kūrėjų – studentų „Šėpos“ teatro įkūrėjo – režisieriaus Gintaro Varno ir maištingojo, provokuojančio spektaklio „P. S. Byla O. K.“ dramaturgo Sigito...


    Pačiame viduržiemyje Vilniuje virš LNOBT pakibo Jacques’o Offenbacho muzikos debesis „Hofmano istorijos“ (sausio 28 d., LNOBT). Ir man keturias valandas po juo pasėdėjus nublanko visos aktualijos, tiksliau, gyvenimas virto egzistencija, operos dovanota būtimi, guodžiančia, kovinga, viltinga. Aplankė keista, bet tą vakarą neginčytina mintis, kad štai tokia totali opera – ne literatūra, ne kinas, ne dramos ar šokio teatras – yra...