Teatras


Marius von Mayenburg. Akmuo

2023-07-28 12:12:52

Šiuolaikinis vokiečių dramaturgas Marius von Mayenburgas (g. 1972) Lietuvos teatruose turbūt yra statomas dažniau nei Vokietijoje. Lietuviškai nuo scenos jau prabilo jo „Ugnies veidas“, „Šaltas vaikas“, „Parazitai“, „Akmuo“, „Urodas“, „Kankinys“. Tiesa, pirmojo Oskaro Koršunovo plykstelėjimo su „Ugnies veidu“ 2000 m. scenoje nepasiekė niekas – nė pats OK vėliau.  Pjesė &bdq...


× Lina Laura Švedaitė Mantas Jančiauskas – jaunosios kartos teatro režisierius, kurio teatrinė kalba pasižymi dokumentine dramaturgija, imersiniais sprendimais ir dėmesiu visų pirma žmogui. Jo spektaklių sąraše – garsinė patirtis Vilniaus žydų gete „Glaistas“, spektaklis „Portalas“, dokumentiniai spektakliai „Vaidina Marius Repšys“, „Dreamland“ ir kt. Naujausias darbas – spektaklis Pravieniškių p...


× Milda Brukštutė   Šokėja, choreografė, Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorė Sigita Mikalauskaitė šį pavasarį pelnė Šiuolaikinio šokio asociacijos apdovanojimą už įsimintiniausią praėjusių metų kūrybinę šokio veiklą – įstabią judesio spektaklio „Pasirinkimas“ choreografiją. Šia proga su menininke kalbamės apie Edith Eger knygą „Pasirinkimas“, darbą su spektaklio režisiere Gintare Radvilavičiūte, tea...


„Ar įmanomi tikri jausmai, aistros – visa, kas gražiausia gyvenime, be moters?“ – retoriškai klausė Anatolijus Šenderovas, kurdamas muzikinę partitūrą baletui „Dezdemona“.  Todėl paskutinėmis gegužės dienomis įvykusi „Dezdemonos“ (gegužės 31 d.) premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre jau iš anksto žadėjo aukšto dažnio estetines impresijas, intrigavo kauniečių baleto trupės užmojis pasinerti į sudėtingų vai...


Nuo euforijos, kad pavyko sukurti praktiškai kasdienybėje panaudojamą dirbtinio intelekto (DI) sistemą, iki rimtų perspėjimų, kad DI gali privesti prie susinaikinimo, praėjo vos keli mėnesiai. Problema turbūt ne DI piktybiniai kėslai užvaldyti žmoniją, o mūsų žmogiškas netobulumas. Idėja gera, bet ją lengvai galima panaudoti blogiems tikslams. Ir žmonijos istorijoje tokių pavyzdžių – ne vienas. LNDT Naujosios salės scena beveik tuščia, ją užpildo garsai, judesiai ir &...


Kontroversiškais, išraiškingais pastatymais garsėjantis Oliveris Frljićius nenuvilia ir naujausiu pastatymu LNDT – Franzo Kafkos „Metamorfoze“ (gegužės 31 d.). O. Frljićius atskleidžia F. Kafkos prozą siūlydamas šiuolaikišką rekontekstualizaciją. Šis režisierius seniai yra žinomas dėl kritiško požiūrio į visuomenę ir noro kelti diskusijas, jis nebijo užduoti sunkių ir nepatogių klausimų. Jo kūryba visada stebina veiksmo ving...


Klaipėdoje, festivalio „TheAtrium“ lietuviškų spektak­lių vitrinos programoje, pažiūrėjau du naujus Klaipėdos dramos teatro spektaklius, kuriuos sukūrė rusų ir lenkų autorių surinktos komandos – „Fragmentą“ (gegužės 24 d.) ir „Lost Lost Lost“ (gegužės 28 d.). „Fragmentą“ iš JAV atvažiavo statyti Dmitrijus Krymovas, anksčiau jau išbandęs rizikingą eksperimentą – kiek įmanoma subtiliau pačiam pratęsti rusų klasik...


Carlo Goldoni (1707–1793) komedija „Vasarotojų karštinė“ (arba „Atostogų karštinė“) yra pirmoji „Trilogia della villeggiatura“ dalis. Ją Vilniaus mažajame teatre planuoja įkūnyti režisierius Giorgio Sangati. Po „Dviejų ponų tarno“, „Viešbučio šeimininkės“ ir kt. žavingai groteskiško dramaturgo pastatymų Lietuvoje tai būtų atgaiva mūsų scenose. Spausdiname ištrauką iš pirmo vei...


Sumanymas vykti į Panevėžį ir žiūrėti ten spektaklį man prieš keletą metų dar būtų skambėjęs tarsi pokštas, tačiau štai jau kelintas sykis susidomėjęs laukiu progos patyrinėti, ką vėl pavyko suregzti JMDT kūrybinei komandai.      Atsidėję gerą gabalą laiko iki Tennessee’o Williamso „Camino Real“ (rež. Jonas Kuprevičius) premjeros pradžios aplankėme Berčiūnus, kur esti nemaža vaikų stovykla bei modernistinė Lietuvos kankinių bažnyčia. Apl...


Iš 2018 m. mano daryto įrašo radijo laidai „Avanscena“: „Ir daug kam ji pasirodys grubi, perdėtai vyriška išsišokėlė, kai viskas, kas vyksta su jos kūnu, protu ir siela, tėra atsakas į aplinką, mėginančią ją sutalpinti į svetimus rėmus: kurti iš jos gražų, harmoningą, renesansinį paveikslą, kurio fone iš tiesų nuolat ūžia smurto ir žiaurumo persmelktas gyvenimas. Kasdienybė. Mūsų kasdienybė, kurioje moters paveikslas privalo kist...