Prieš šimtą metų, spalio 27 d., Velse gimė poetas Dylanas Thomas. Jo balsas, skambėjęs įvairiose BBC radijo laidose, tapo visos literatūrinės scenos balsu Anglijos ir JAV klausytojams. Didžiąją dalį savo eilėraščių, tarp jų ir garsųjį „Ir mirtis nebus nugalėta", jis parašė ir publikavo būdamas 16–20 metų. 22 metų, jau pagarsėjęs ne tik kaip poe­tas, bet ir kaip girtuoklis, Thomas susipažino su Caitlin Macnamara, kurią netrukus vedė. Bendras poros gyvenimas buvo audringas, tačiau jiedu susilaukė trijų vaikų ir liko kartu iki Thomo mirties 1953 m.

Thomas laikėsi nuošaliai nuo poetinių grupių, vengė literatūrinių įtakų. Jis nei­gė ir velsiškumo ženklus savo kūryboje. Kitaip nei jo amžininkams T. S. Eliotui ar W. H. Audenui, Thomui nerūpėjo socialinė, intelektualinė problematika –­ jo eilėraščių lyrizmas ir emocingumas artimesni romantinei tradicijai.

Nors Dylanas Thomas yra vienas garsiausių XX a. literatūros vardų, kritikai neretai jį pirmiausia sieja su girtuoklio poeto mitu. Muzikantas Robertas Zimmermanas šio poeto garbei pasivadino Bobu Dylanu.

---

 

O YPAČIAI TUOMET, KAI SPALIO VĖJAS

O ypačiai tuomet, kai spalio vėjas
Lediniais pirštais baudžia mano plaukus,
Ir danguje liepsningas krabas plakas,
Ir tarsi krabas jį šešėlis vejas,
Kada girdžiu pajūrio paukščių giesmę,
Ir ant šakos nekantriai kosti varnas,
Silabiniu krauju širdis užverda,
Suvirpa ir praranda žodžių prasmę.

Ties žodžių bokštu kertasi takai:
Lyg medžiai, tarp akiračio ir fermos
Linguoja moterų žodingos formos,
Ir tarsi žvaigždės džiūgauja vaikai.
Aš dovanoju tau balsingų bukų
Šnarėjimą ir ąžuolo giles,
Tamsias šaknis, erškėtrožių dyglius,
Atoslūgio kalbėjimą ir tiką.

Paparčių kunkuliuojanti vilnis
Beveik apsėmė šviesų ciferblatą.
Jis taria laiką, sveikindamas rytą,
Ir skelbia vėją žvilgantis gaidys.
Aš dovanoju tau šarmotą, baltą
Žolių signalą, šaltį ir lankas,
Žaizdotą sniegą, veriantį akis,
Ir nuodėmingą seno varno balsą.

O ypačiai tuomet, kai spalio vėjas
(Aš tau skiriu voratinklius, aidus,
Griausmingo Velso klonius ir šlaitus),
Sugniaužęs ropės kumštį, krantą vejas,
Aš duodu tau beširdžių žodžių prasmę,
Nebylią širdį, nirtulingą kraują,
Kuris ją chemine vilnim skalauja
Prieš tamsiabalsių jūros paukščių giesmę.

 

Iš anglų kalbos vertė Tomas Venclova

Tomas Venclova. Kitaip: poezijos vertimų rinktinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.