tu giria
tavyje kantriai tyko lūšis
tavo paširdžius dengia
pavargę pusiaužiemio pusnys
tavyje taip tyku kad girdėti
kaip krenta spyglys
ir kaip savo gimimą sapnuoja
pernykštis šalpusnis

tu giria
tavimi teka upė kuri
temstant pučia į delnus tau
balzganą vakaro garą
vaikšto paukštis
beribiam žaliam paslapčių kambary
ir burtažodžius savo kuždėdamas
samanai beria

tu giria
tau prie šono vis glaudžias vilkai
ir pavasaris įsčiose tavo
iš lėto atšyla
atviliojai tu jį atkerėjai
ir atsapnavai
paauginus paleisi
ir greitai pamirši šią tylą