Liutauras Degėsys. Ne-Eilėraštis /versija 4.2/

Kai ateina draugai, supranti, kad yra vienatvė,
Kad darbo diena yra nedarbo,
Supranti, kad globalinis atšilimas – visai ne atšilimas,
Kad šaltasis karas gali būti visai nešaltas,
Kad hibridinis gali būti žodis, karas ar automobilis,
Supranti, kad meilė yra laimė ir skausmas, viltis ir beviltiškumas,
Supranti, kad tu esi kūnas ir tas, kuris turi tą kūną,
Kad esi kažkas daugiau, nei žinai apie save,
Kad nemėgsti rinktis, nes pasirinkdamas turi kažko atsisakyti,
Kad nesi toks drąsus, kad galėtum rimtai išsigąsti,
Kad nemėgsti pornografijos, nes visas gyvenimas yra pornografija,
Supranti, kad tai velnias tave nunešė į facebooką,
Kad beprotiškai neracionalu yra būti racionaliam,
Kad tikėti būtina, bet reikia nieko nesitikėti,
Supranti, kad sunkiausia yra prisiminti, ką pamiršai,
Kad visiems nepakanka vaizduotės, kad galėtų įsivaizduoti, ką galėtų įsivaizduoti, jeigu jie turėtų vaizduotę,
Kad dažniausiai pritrūksta proto suprasti, jog trūksta proto,
Kad negalima apsisaugoti nuo savęs,
Kad gražiausi yra prisiminimų prisiminimai,
Kad kalbėjimas apie meilę nėra meilė,
Kad kalbėjimas apie meną nėra menas,
Supranti, kad ne žinojimas yra laimė,
Kad bailumas yra drąsa, bet tokia menka, kad tos drąsos nesimato,
Kad liga yra sveikata, bet tokia sveikata, kad sveikatos beveik nebeliko,
Kad ne žuvys, o žvejai sprendžia, kas yra žuvys, o grybautojai grybais vadina tik savo grybus,
Kad Pantera Bagheera angliškame Rudyardo Kiplingo tekste yra patinas, taigi – Bagyras,
Kad tos katės glaustosi ne iš meilės, o trinasi į tave, nes savo liaukutėmis už ausų žymi tave kaip savo teritoriją,
Kad merginos – kai glaustosi – irgi nori pažymėti tave kaip savo teritoriją,
Kad finansinei situacijai pagerėjus – moterų sijonai sutrumpėja,
Kad neįmanoma sukurti politinės institucijos, kuri turėtų imunitetą kvailiams,
Kad valstybės Statute yra įstatymas, baudžiantis mirtimi už nepavykusią savižudybę,
Kad vairuoti reikia atsargiai, o gyventi būtina drąsiai,
Supranti, kad Dievo vardu gali daryti ką nori,
Kad gali skaityti prozą kaip eilėraštį,
Kad jei sako, kad „viskas įskaičiuota“, – tai tikrai – ne viskas,
„Geležinė lapė“ yra vyras, o „geležinis vilkas“ gali būti moteris,
Supranti, kad lietuvių pensininkams pavojingiausi yra gėjai ir pabėgėliai,
Kad net bulvė, paprasčiausia bulvė turi daugiau chromosomų negu žmogus,
Kad amarai belyčiai, todėl neturi sparnų, kad jiems nereikia skrist pas panas, nes jie neturi panų, nes jie patys sau yra panos ir todėl jie turi daug laisvo laiko,
Supranti, kad gali kalbėt apie kalbą,
Kad gali ilgai kalbėti, kad kalbėsi trumpai,
Kad spuogai ant veido iškyla iš vakaro prieš televizijos laidą,
Kad geriau verkti pas psichologą, negu juoktis pas psichiatrą – ir todėl –
Daug geriau verkti su poetais, negu juoktis su politikais.
Kad šis tekstas, kurį parašei, galėjo būti eilėraštis,
Bet, deja, nebuvo – nėra – ir nebus...

Monika Šlančauskaitė. Ne-Iliustracija