Kinas

Šis Vytauto Žalakevičiaus (1930–1996) filmas iki šiol gyvas ir kursto aistras. Liepos 6-ąją parodytas per na­cionalinę televiziją sulaukė budrių skambučių ir tuoj pat privertė jos vadus atsižegnoti, viešai atsiprašinėti, kad buvo neapgalvotai įtrauktas į programą. Kažkas panašaus įvyko ir 2013 m. po TV seanso Sausio 13-osios išvakarėse. Ir dar įvyks, nes neturime nieko meniškai įspūdingesnio, nes mūsų politinė kultūra nenusistovėjusi, ne...


Kas nežino to ypatingo malonumo žiūrėti filmus, nesitaikančius į aukštojo meno statusą. Kartais galvoju, kad būtent dėl jų autoriams būdingos ekspresijos ir spontaniškumo, kurio dar nesugadino profesiniai įgūdžiai, tokie filmai lengviau rezonuoja su tam tikra mūsų patirties dalimi, todėl neretai jaučiamės daugiau suvokę ir įgiję negu po iškilaus kūrinio peržiūros. Apie panašų jausmą aktorius ir režisierius Aleksejus Levinskis žurnalo „Rīgas Laiks“ š...


„Černobylis“ rusų akimis

2019-07-23 06:35:32

Yra seriale daugybė smulkmenų, prie kurių gali prikibti. Laukinius gyvūnus šaudė ne šauktiniai kareiviai, o specialios medžiotojų komandos. Degtinė Černobylyje, žinoma, buvo, bet ne šitaip atvirai. Šachtininkai galėjo nesilaikyti saugumo ir dirbti apsinuoginę iki pusės, tačiau juk ne visai nuogi. Kreipinys „drauge“ buvo naudojamas oficialiuose susitikimuose, bet ne taip dažnai, kaip pirmoje serijoje. Dūmai iš reaktoriaus nebuvo tokie juodi. Sraigtas...


Filmografija, kurią sudaro du filmai? Kodėl gi ne – gal toks kūrybinis susidrausminimas, kai vieną filmą sukuri jaunystėje, o kitą – pasiekęs brandą, ir turėtų būti tikro režisieriaus darbo esmė ir siekiamybė? Juk tai, kas žmogaus gyvenime įsiterpia per vidurį, paprastai tėra vangi buitis, paįvairinta žalingų įpročių ir įvairių amžiaus tarpsnių krizių. Nepaliaujamai pasaulyje dabar plūstančios kūrybos fone atrodo, kad du didieji Senegalo režisieriaus Djibrilo Diopo Mambéty (1...


  Sudėtingos konstrukcijos „Faktą“ šiandien galima pavadinti šedevru, kuriam iki tokio fakto realizacijos pritrūko labai nedaug. Filmas turėjo tapti dar vienu kūriniu, kokybe ir populiarumu prilygstančiu „Pirčiupių motinos“ paminklui ar poemai „Kraujas ir pelenai“, tačiau netapo. Labai ambicingas, tais laikais itin modernus scenarijus; ryžtinga režisūra ir montažas su nuolat susikeičiančio laiko scenomis; 1980-aisiais atsargiai analizuoj...


Taip, per 8 dešimtmetį LKS net tris kartus gręžėsi į rašytojo Vytauto Bubnio kūrybą. Be to, per šį brežnevinio nuobodulio dešimtmetį buvo ekranizuota: Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“, Juozo Baltušio „Virto ąžuolai“, Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“, Raimondo Kašausko „Mažos mūsų nuodėmės“. Nei anksčiau, nei vėliau studija taip smarkiai nesišliejo prie gimtosios literatūro...


Reguliariai kylantys vaikų seksualinio išnaudojimo skandalai, į kuriuos būna įsivėlę Katalikų bažnyčios dvasininkai ir jų nusikaltimus dangstanti Katalikų bažnyčios administracija, jau seniai tapo įprastu reiškiniu. Daugelyje šalių žiniasklaidos paviešinti faktai pribloškia ne tik dvasininkų cinizmu, bet ir jų vadovybės karšt­ligiškomis pastangomis viską užglaistyti ir nutylėti. Tai vis dar šokiruoja, tačiau tuo pačiu ėmė virsti rutinin...


Landžią kino akį visada domino smurto reginys. Režisierius Davidas W. Griffithas tikėjo, jog smurtas apibrėžia ne tik žmogaus, bet ir filmų prigimtį. Jau ankstyvieji smurtą demonstruojantys kinematografiniai kūriniai, pavyzdžiui, 1912 m. JAV uždrausti istorines bokso kovas inscenizuojantys filmai arba 1901 m. Thomo Edisono „Czolgoszo egzekucija“, kurioje atkurta mirties elektros kėdėje scena, kėlė moralės sergėtojų nepasitenkinimą ir cenzūros klausimą. Tai leidžia teigti, kad smurtas...


Jūratė Visockaitė. Mano kova

2019-04-25 06:41:26

Pjesę „Liučė čiuožia“ su dviem nepatogiom „č“ Laura Sintija Černiauskaitė parašė visai jauna, 26 metų. Ir šiandien tekstas knygoje nepatogus, užsivedantis, kondensuotas, sentimentalus – pasirink šoną, kurį nori, ir sudėk jį kaip rubiką. Oskaras Koršunovas savo studijoje su pradedančiaisiais aktoriais sceninį rubiką sukelioja superrimtu veidu, pasunkindamas sau ir kitiems užduotį techniškai. Morališkai pjesė dėl to kiek nuken...


I. Psycho Killer, qu’st-ce que cést1 1970 m. buvęs FTB agentas Robertas Ressleris atsitiktinai „nukalė“ serijinio žudiko terminą. Smurtinių vaizdų, žiūrovui rodomų ekrane, keliamą susižavėjimą jis palygino su „serijiniu žudymu“. Anot šios metaforos, įaudrinta žiūrovo vaizduotė reikalauja vis daugiau kraujo, žaizdų ir kančios. Taip ši kategorija ironiškai nurodo ne tik žudiką psichopatą, tačiau ir psichopatiškai žudikais susižavėju...


Draugai