Kinas

  Sudėtingos konstrukcijos „Faktą“ šiandien galima pavadinti šedevru, kuriam iki tokio fakto realizacijos pritrūko labai nedaug. Filmas turėjo tapti dar vienu kūriniu, kokybe ir populiarumu prilygstančiu „Pirčiupių motinos“ paminklui ar poemai „Kraujas ir pelenai“, tačiau netapo. Labai ambicingas, tais laikais itin modernus scenarijus; ryžtinga režisūra ir montažas su nuolat susikeičiančio laiko scenomis; 1980-aisiais atsargiai analizuoj...


Taip, per 8 dešimtmetį LKS net tris kartus gręžėsi į rašytojo Vytauto Bubnio kūrybą. Be to, per šį brežnevinio nuobodulio dešimtmetį buvo ekranizuota: Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“, Juozo Baltušio „Virto ąžuolai“, Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“, Raimondo Kašausko „Mažos mūsų nuodėmės“. Nei anksčiau, nei vėliau studija taip smarkiai nesišliejo prie gimtosios literatūro...


Reguliariai kylantys vaikų seksualinio išnaudojimo skandalai, į kuriuos būna įsivėlę Katalikų bažnyčios dvasininkai ir jų nusikaltimus dangstanti Katalikų bažnyčios administracija, jau seniai tapo įprastu reiškiniu. Daugelyje šalių žiniasklaidos paviešinti faktai pribloškia ne tik dvasininkų cinizmu, bet ir jų vadovybės karšt­ligiškomis pastangomis viską užglaistyti ir nutylėti. Tai vis dar šokiruoja, tačiau tuo pačiu ėmė virsti rutinin...


Landžią kino akį visada domino smurto reginys. Režisierius Davidas W. Griffithas tikėjo, jog smurtas apibrėžia ne tik žmogaus, bet ir filmų prigimtį. Jau ankstyvieji smurtą demonstruojantys kinematografiniai kūriniai, pavyzdžiui, 1912 m. JAV uždrausti istorines bokso kovas inscenizuojantys filmai arba 1901 m. Thomo Edisono „Czolgoszo egzekucija“, kurioje atkurta mirties elektros kėdėje scena, kėlė moralės sergėtojų nepasitenkinimą ir cenzūros klausimą. Tai leidžia teigti, kad smurtas...


Jūratė Visockaitė. Mano kova

2019-04-25 06:41:26

Pjesę „Liučė čiuožia“ su dviem nepatogiom „č“ Laura Sintija Černiauskaitė parašė visai jauna, 26 metų. Ir šiandien tekstas knygoje nepatogus, užsivedantis, kondensuotas, sentimentalus – pasirink šoną, kurį nori, ir sudėk jį kaip rubiką. Oskaras Koršunovas savo studijoje su pradedančiaisiais aktoriais sceninį rubiką sukelioja superrimtu veidu, pasunkindamas sau ir kitiems užduotį techniškai. Morališkai pjesė dėl to kiek nuken...


I. Psycho Killer, qu’st-ce que cést1 1970 m. buvęs FTB agentas Robertas Ressleris atsitiktinai „nukalė“ serijinio žudiko terminą. Smurtinių vaizdų, žiūrovui rodomų ekrane, keliamą susižavėjimą jis palygino su „serijiniu žudymu“. Anot šios metaforos, įaudrinta žiūrovo vaizduotė reikalauja vis daugiau kraujo, žaizdų ir kančios. Taip ši kategorija ironiškai nurodo ne tik žudiką psichopatą, tačiau ir psichopatiškai žudikais susižavėju...


Teatro režisierė Dalia Tamulevičiūtė – viena svarbiausių moterų XX a. lietuvių teatre. Svarbi ne tik dėl darbų, kuriuos pati sukūrė, bet ir dėl žmonių, kurie jos dėka atėjo ir taip pat daug padarė. Inicijuoti kūrybai, užauginti ir net užleisti vietą kitam – nedaug kas gali pasigirti tokiu talentu. 1976–1978 m. Dalia Vilniaus jaunimo teatre pastatė keturias Sauliaus Šaltenio pjeses: „Škac, mirtie, visados škac“, „Ugnies medžioklė su varovai...


Recenzijų apie filmą „Purpurinis rūkas“, kuriam rašiau scenarijų, skaičiau tiek, kiek pateko į akiratį. Tiksliau, kiek nuorodų išmesdavo feisbukas specialiame filmui skirtame puslapyje. Drįsau netgi komentarus perskaityti, nors šiaip vengiu „nuoširdžių“ išsisakymų, grįstų ne tiek nuoširdumu, kiek įsitikinimu, kad be komentatoriaus pareiškimo sugrius pasaulio tvarka. Kadangi tokie komentatoriai daug ką daro iš inercij...


Pavyzdingai istorinis ir kostiuminis filmas „Favoritė“ dar ir itin šiuolaikiškas. Anos, Saros, Abigailės vardus atrandi realioje karalienės Anos Stiuart (1665–1714) biografijoje, o gobelenai, suknios, šukuosenos nuolat maloniai klampina akį. Garsus graikų kilmės režisierius Yorgas Lanthimas („Švento elnio nužudymas“), gavęs gardų didingos Anglijos istorijos kąsnelį – scenarijų su lokaliu moterišku trikampiu, – nepasikuk...


Nepaliauju stebėtis, kas palaiko italų režisierės Alice Rohrwacher personažų gyvastį. Labai retai išvysime juos ką nors ragaujančius, o jei kas ir pasiūlo kąsnelį, jie paprastai iš kuklumo atsisako. „Dangiškojo kūno“ (2011) herojė mergaitė Marta nusiteikusi prieš žuvį bei kalmarus ir verčiau suvalgo šaldytą pusgaminį. Keturios sesės filme „Stebuklai“ (2014) prašo mamos iškepti blynelių, bet apskritai joms pakanka arbūzo rie...


Draugai