Kinas

Rugsėjo 14 d. Lietuvos kino teatrus pasiekė režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Victoro Levino (serialas „Pakvaišusi porelė“ 1992–1999; filmas „Nuo 5 iki 7. Įsimylėjėlių laikas“, 2014) 1,5 val. trukmės romantinė komedija „Tikslas – vestuvės!“ („Destination Wedding“). Filmo naratyvas gana tipiškas, tačiau perteikiamas tik iš dviejų veikėjų pozicijos. Tie veikėjai – į 4 dešimtį įkopę mizantropai, viengu...


Pabandykite sau atsakyti į klausimą, koks būtų tobulas filmas? Man, pavyzdžiui, Peterio Greenaway’aus „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ (1989), Nikolauso Geyrhalterio „Homo Sapiens“ (2016) arba Wongo Kar Wai „Laukinės dienos“ (1990), tačiau kiekvienas dėl skirtingų – estetinių, psichologinių ar „objektyvių“ – priežasčių. O koks apskritai būtų tobulas kinas? Techniškai pažangus, turiningas, vizualiai patrauklus, gal...


Atsiverčiu lietuvišką tarybinę (ot, nenoriu rašyti dabar mėgstamą, nuo visko atsižegnojantį rusišką žodį sovietinę) filmografiją ir tikras, meninis kinas man prasideda nuo „Paskutinės atostogų dienos“ (1964). Kadaise, besimokant TSRS kino istorijos VGIK’e, jis oficialiai prasidėdavo nuo novelių rinkinio „Gyvieji didvyriai“ (1960), o kai kuriems principingiems kolegoms – nuo „Vienos dienos kronikos“ (1963). Bet šiandien a...


Šiuose senuose lietuviškuose filmuose moterys yra svarbesnės nei vyrai arba lygios jiems. Jau vien tai – dabartinėmis feminizuotomis akimis žvelgiant – yra verta dėmesio, net jei tų filmų meninio virimo temperatūra ir nesukelia katarsio burbuliukų. Juk įdomu, kokia bent jau apytikriai buvo toji tarybinė moteris, apkalbant ją ne karikatūriškai, kaip dabar įprasta laisvojoje žiniasklaidoje, o kiek rimčiau – iš tuomečių vyrų ir neeilinių menininkų pozicijos. Abi dramos sukurtos pagal Vytauto Žalake...


Laiką nulemia, vienaip, o ne anaip suklosto ne tik realios aplinkybės, bet kažin kas ir iš nerealios sferos. Kine – turbūt apvaizda. Dabar jau visi tvirtina, kad XX a. 7 dešimtmetis pasaulio kinui buvo išskirtinis, auksinis – įskaitant ir iki tol nekinematografišką Lietuvą. Mūsiškiai dar mėgina tuometį meno pakilimą aiškinti politikos ir kontrolės atlydžiu, nors jisai juk buvo trumpas. Meno kokybės kreivė po mokiniškų filmų 6 dešimt­metyje staiga šauna į viršų – 7-ajame sukurto liet...


Režisierių Algirdą Araminą (1931–1999) pagal jo vieno filmo pavadinimą turbūt galima vadinti laimingu laimės neradusiu. Laimingas Algirdas galbūt turėjo būti pirmoje kūrybinio kelio pusėje, kai sovietinėje Lietuvoje, taip sakant, iš nieko tapo viskuo. Dirbo kino studijoje operatoriaus asistentu (vien tik fizinis darbas), šiaip taip pabaigė vakarinę vidurinę mokyklą, savarankiškai su kamera išplaukė į tolimas jūras, norėdamas įrodyti kolegoms, kad yra pajėgus sugauti savo hemingvėjišką žuvį (dok...


Apie Seano Bakerio filmų personažus įprasta sakyti, kad jie – gyvenimo paribio žmonės. Tačiau kas slypi už tos ribos, ties kuria gyvena transseksualios prostitutės iš „Mandarino“ („Tangerine“, 2015), pornofilmų aktorė „Žvaigždutėje“ („Starlet“, 2012) ar nuskurdėliai „Floridos projekte“ („The Florida Project“, 2017) ? Negi tik moralinis dugnas ir finansinė praraja? O jeigu pažvelgtume priešinga kryptimi – galbūt šių filmų personažai yra priartėję prie ribos (ar net ją peržengę), skiriančios tikro...


Fotografuoti ir filmuoti gamtą – kas yra dar lengviau ir sunkiau? Tai gali daryti kiekvienas kvailys, o padaryti ne kiekvienas išminčius. Atrodo, gali padaryti ir kas dieną tobulėjanti filmavimo technika, dėl kurios gulėdamas ant sofos viens du patenki į banginio vidurius. Vis dėlto žmogus per gyvenimą santykiaudamas su gamta jos oazėje ir netgi mieste, jei tik turi širdį ir akį, patiria fotografinio, momentinio susiliejimo euforiją. Net ir lietus gatvėje gali iš esmės sustabdyti tavo laiką i...


Iš autostrados Lenkijoje išsukom ne dėl būtinybės, benzino būtų užtekę. Išsukti iš greitkelių visada verta. Smagus keliukas per kalvas, čia pat miestelis, sukam į jį, o danguje kažkas suboluoja. Baltas baltas, didelis didelis. Kas? „Karalius, greičiausiai, kažkuris lenkų karalius.“ Gal Vaza, galvoju, na, vienas iš jų, lenkai Jogailai paminklo juk nestatys, o kitų nežinau. Bet toks nežemiškas, toks baisingai didelis? Beveik kaip brazilų? Degalinė ir prekybcentris čia pat, karaliaus fone švyti rau...


Skaitmenintas ir restauruotas „Skrydis per Atlantą“ (1983) vėl rodomas Lietuvos kino teatruose Vis dėlto kodėl Steponas Darius ir Stasys Girėnas skrido per Atlantą? Ne tikrovėje, o Raimondo Vabalo filme? Šis klausimas kamavo SSRS valstybinio kinematografijos komiteto redaktorius – jų nuomone, pateiktame svarstyti scenarijuje nėra aiškūs „skrydžio tikslai ir motyvai“ (Anna Mikonis-Railienė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė. „Kinas sovietų Lietuvoje“, p. 408). Tačiau filmo pradžioje atsakymas į šį k...


Draugai