Kinas

× Martinas Grennbergeris Eksperimentinio kino festivalis AVANT vyko rugsėjo 27–28 d. Karlstade ir Kristinehamne, Švedijoje. Leidinio „Walden“ žurnalistas Martinas Grennbergeris uždavė kelis klausimus festivalio vadovui Johnui Sundholmui dar iki festivalio pradžios.     16-asis AVANT festivalis sukasi apie Baltijos šalis ir ten vykdomas santykinai mažos apimties, bet ypač įdomias kino veiklas. Kaip atsirado idėja iš arčiau pažvelgti į &...


× Marijus Gailius Lietuviški dokumentiniai filmai apie gamtą „Sengirė“, „Rūgštus miškas“ dar teberodomi mūsų ekranuose ir festivaliuose, o jau pasirodo ir trečias giminingas kino opusas „Animus animalis“. Problemišką gamtą įvaizdina ir įgarsina sunerimę homo sapiens. Teisingai, kovingai, dvasingai. Ar tai padės apsaugoti ir apsisaugoti?Bet kino teatrų salės – pilnos žiūrovų. Vadinasi, vilties yra. Kai prieš &bdq...


„Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Aistė Žegulytė (g. 1986) sako, kad istoriją apie iškamšas pradėjo kurpti seniai seniai, prieš 6–7 metus, dar studijuodama. Taip, tai akivaizdus mąstymo, mėginimo susivokti procesas. Medžiaga, tekstas filmui. Tačiau kino meno suteikiamos kulminacijos, mano galva, „istorija“ nepasiekia, ji vis tiek lieka naratyvinė, nors autorė purtosi šito žodžio. Įmantrus (ir taip pat i&scaron...


× Goda Aksamitauskaitė Su Janina Sabaliauskaite susipažinau dešimtojoje kino stovykloje. „Meno avilio“ organizuojamas renginys šiemet rugpjūčio 8–11 d. vyko Salų dvare, o tema tapo „Įelektrintos tapatybės“. Tam tikros grupės ar mąstymo kryptys dažnai turi savo tipinių raktažodžių, metaforų rinkinį, tad greičiausiai nenustebsite, jog stovykloje kalbėta (kino ir verbaline kalbomis) apie queer asmenų ir ypač moterų seksualinę tapatybę. Janina sto...


Amerikiečių režisierius Ronas Howardas („Nuostabus protas“, „Dingę“, „Bitlai, aštuonios dienos per savaitę“) naują dokumentinį filmą apie garsiausią XX a. tenorą Luciano Pavarotti (1935–2007) pradeda stipriai veikiančia kolegos Wernerio Herzogo „Fickaraldo“ užuomina. Matome kadrus su besišypsančiu dainininku, plaukiančiu ta pačia Amazone į tą patį operos teatrą Brazilijos džiunglėse (žinoma, jau civilizuotose) – Luciano li...


Šis Vytauto Žalakevičiaus (1930–1996) filmas iki šiol gyvas ir kursto aistras. Liepos 6-ąją parodytas per na­cionalinę televiziją sulaukė budrių skambučių ir tuoj pat privertė jos vadus atsižegnoti, viešai atsiprašinėti, kad buvo neapgalvotai įtrauktas į programą. Kažkas panašaus įvyko ir 2013 m. po TV seanso Sausio 13-osios išvakarėse. Ir dar įvyks, nes neturime nieko meniškai įspūdingesnio, nes mūsų politinė kultūra nenusistovėjusi, ne...


Kas nežino to ypatingo malonumo žiūrėti filmus, nesitaikančius į aukštojo meno statusą. Kartais galvoju, kad būtent dėl jų autoriams būdingos ekspresijos ir spontaniškumo, kurio dar nesugadino profesiniai įgūdžiai, tokie filmai lengviau rezonuoja su tam tikra mūsų patirties dalimi, todėl neretai jaučiamės daugiau suvokę ir įgiję negu po iškilaus kūrinio peržiūros. Apie panašų jausmą aktorius ir režisierius Aleksejus Levinskis žurnalo „Rīgas Laiks“ š...


„Černobylis“ rusų akimis

2019-07-23 06:35:32

Yra seriale daugybė smulkmenų, prie kurių gali prikibti. Laukinius gyvūnus šaudė ne šauktiniai kareiviai, o specialios medžiotojų komandos. Degtinė Černobylyje, žinoma, buvo, bet ne šitaip atvirai. Šachtininkai galėjo nesilaikyti saugumo ir dirbti apsinuoginę iki pusės, tačiau juk ne visai nuogi. Kreipinys „drauge“ buvo naudojamas oficialiuose susitikimuose, bet ne taip dažnai, kaip pirmoje serijoje. Dūmai iš reaktoriaus nebuvo tokie juodi. Sraigtas...


Filmografija, kurią sudaro du filmai? Kodėl gi ne – gal toks kūrybinis susidrausminimas, kai vieną filmą sukuri jaunystėje, o kitą – pasiekęs brandą, ir turėtų būti tikro režisieriaus darbo esmė ir siekiamybė? Juk tai, kas žmogaus gyvenime įsiterpia per vidurį, paprastai tėra vangi buitis, paįvairinta žalingų įpročių ir įvairių amžiaus tarpsnių krizių. Nepaliaujamai pasaulyje dabar plūstančios kūrybos fone atrodo, kad du didieji Senegalo režisieriaus Djibrilo Diopo Mambéty (1...


  Sudėtingos konstrukcijos „Faktą“ šiandien galima pavadinti šedevru, kuriam iki tokio fakto realizacijos pritrūko labai nedaug. Filmas turėjo tapti dar vienu kūriniu, kokybe ir populiarumu prilygstančiu „Pirčiupių motinos“ paminklui ar poemai „Kraujas ir pelenai“, tačiau netapo. Labai ambicingas, tais laikais itin modernus scenarijus; ryžtinga režisūra ir montažas su nuolat susikeičiančio laiko scenomis; 1980-aisiais atsargiai analizuoj...


Draugai