Ponia Moteriška Elegancija Violeta Baublienė LRT ekrane pasirodo dažniausiai – šį sezoną „Stiliui“ atiduotas geriausias laikas po „Panoramos“, ir Violeta išnyra iš eterio putų vos ne kiekvieną dieną. Turime keletą minučių laiko apžiūrėti ją, sėdinčią, nuo galvos iki kojų: lieknos blauzdos plonom čiurnom suglaustos įstrižai; sijonas visada tik iki kelių; krūtinė ir kaklas santūriai atviri, bet vieną savaitės dieną (pagal griežtą grafiką) leidžiama pažvelgti į brandžios moters aukštai pakeltas krūtis – tūlas lietuvis gal net akis iš nuostabos pasitrina, akinius užsideda, betgi krūtys – gražios, tiesiog taurios, be to, jos yra šios laidos ideologinio įvaizdžio (jeigu toks yra) dalis; šukuosena nekeičiama jau daug metų; drabužiai, kuriuos pateikia patikimas salonas, visada keičiami, tačiau juos vertinti gali tik Lietuvos draugas iš Maskvos, mados istorikas Vasiljevas; taigi, rankų plaštakos dailiai sugula viena ant kitos –­ lėtai ant kelių nusileidžia; pasilieja vingrus seksualusis vedėjos balsas...

Dalykišką, mygiantį ir vis einantį prie esmės Virginijų Savukyną išties pagal jo vedamos laidos „Įžvalgos“ pavadinimą galima pakrikštyti Įžvalgiuoju. Šitas kietas kurmis nė kiek nepabūgsta aplink jį už stalo susėdusių liūtų, lapių ar šakalų. Mažas ūgis ir mažos rankos, neutrali išvaizda ir apranga, beaistris profo žurnalisto žvilgsnis ir tiksinčios minutės atsakymui. Galima sakyti, gerai įsisavinta vakarietiška mokykla. Visgi norėčiau nors kartelį sugauti dėl ko nors sutrikusį žmogišką vedėjo žvilgsnį ir patirti nežinios pauzę, kurias vedėjas laiko tiesioginio eterio klaida, na, ir teisingai daro (pvz., neišmušė Savukyno iš vėžių Uspaskicho teisingai mestas trumpas priekaištas, kad šios dienos laidą jis turėjo pradėti žodžiais apie ką tik mirusį Seimo narį  Veselką.)

Įtariu, kad išoriškai plieninė business woman Rita Miliūtė viduje yra nepagydoma romantikė (ne veltui jai iš aukščiau skirta tokia pavardė), vaikščiojanti po miškelį prie savo namų su šuniu ir žiūrinti į medžių viršūnes. Todėl visada tapatinuosi su ja ir stebiu, kad jos kas nesuvalgytų. Žinoma, nusilaužtų dantis, nes šita trapi porcelianinė statulėlė „Teisės žinoti“ studijoje veikia kaip esesininkė. Kaip užkeikta – tik juoda kostiumėlio spalva, kas savaitę pakerpama nebyliojo kino žvaigždės Astos Nielsen šukuosena, rodos, iš to paties kino atėję gestai ir mimika, nepakartojamas siluetas... Ooo, jaučiu, kad kiek idealizuoju Miliūtę... Tiesą sakant, per jos ilgą ilgą laidą su visų visokiausiais kerėpliškiausiais studijos svečiais visad norisi išjungti garsą ir palaimingai stebėti šią televizijos ekrano divą.

Kultūros apžvalgos laidoje „Durys atsidaro“ Lolita Bytautaitė pasirodo interjere, kuris yra taip pat svarbus kaip ir ji. Oranžinė nepatogi sėdėti kėdė (ar tik kėdės iliuzija) paprastai stovi ar guli parversta, o vedėja, manykite, tik ką įėjo ir tuoj išeis pro duris. Vedėja su savo kalbom ir įvaizdžiu (jo ir nėra) nelenda į kadrą, į širdį ar dar kur nors. Ji sustojusi nuošalėje, tarpduryje, ir tai yra konceptualus, man asmeniškai visai priimtinas požiūris į kultūros pristatymą, demonstravimą šiais „kiekvienas yra menininkas“ laikais. Ilgai buvo ieškoma dailės, kino, literatūros TV guru – visad jie, ir ypač kultūros žmonėms, neįtikdavo, erzindavo savo individualiomis savybėmis. Todėl dabar ir turime tokią „kultūros užsklandą“ – su skaidriu potuščiu interjeru.

Klausimas: kas gali pramušti plokščią televizoriaus ekraną? Atsakymas: Zita Kelmickaitė yra Viską Pramušanti. Bet kokią situaciją – „Ryto suktinyje“, radijo studijoje ir visur, kur tu ją atsiridensi. Ugninga vedėja šeštadienio rytais vienus veikia kaip kavos dinamitas, kitus kaip sąžinės priekaištas dar šiltoje lovoje. Tokia energija turi būti griežtai dozuojama, ir šitą pamoką išmintingoji Zita gerai išmokusi, ji purkšteli tiek, kiek reikia, ir užsičiaupia, palikdama po savęs kalbantįjį kiek sutrikusį, bet vis tiek įkvėptą ir privalantį džiaugtis gyvenimu. Nors tu persiplėšk!

Dabartinio grožio standartus atitinkantiems vyrams, kaip ir gražioms moterims, sunku gyventi – ypač jeigu jie susirišę su kūrybinėmis profesijomis. Manekeno išvaizda apdovanotą (ar nubaustą, čia jau kaip pažiūrėsi) Andrių Tapiną likimas mėto tai šen, tai ten. Visur jis iššoka lyg trumpų distancijų bėgikas. Aukščiau, toliau, greičiau – žvaliu balsu kviečia ir pats puola į kovą su mediniu kardu. Naujos laidos „Tautos aikštė“ vedėjas nuliejusiu figūrą mėlynu kostiumu nori, kad ši laida koridoje greičiau pasibaigtų – taip, to labai norime ir mes. „Jeigu galima, glausčiau, trumpiau, ačiū ir iki kitos savaitės!“ Kažin ką šiuo atveju misteriui Andriui patartų jo gerbiamas misteris Tolkienas?..

Firminis LRT veidas – Edita Mildažytė turtingų firmų privatizuotame „Bėdų turguje“. Dosnumo ir Natūralumo įsikūnijimas. Taip, taip, gerai žinome, ir pati televizijos prigimtis yra tokia – duoti, duoti, duoti tiesiai į burną... Natūraliai, tarsi niekur nieko... Taip, šiuo klausimu kai kam vis dėlto kyla kai kurių klausimėlių. Pvz., kaip tokia ilga ir sunki tarnyba vienoje laidoje veikia tarnautojo psichiką, gyvenimo būdą? Galbūt ponia Edita nusipelnė gyventi geriau ir dar yra pajėgi pradėti kurti kitonišką laidą, kitą LRT įvaizdį? Linkėtume to.