Spalio 6–16 d. vyksiantis 16-asis Lenkų kino festivalis – reta galimybė pamatyti filmus, padedančius geriau suprasti ir istoriją, ir save. Laikas atsisakyti lietuviškų kompleksų ir suvokti, kad šiuolaikinis lenkų kinas – vienas įdomiausių Europoje. Įvairių kartų jį kuriantys žmonės nesiorientuoja nei į jubiliejus (tegu ir valstybės), nei į kitokias konjunktūrines temas. Lenkų filmuose lengvai galime atpažinti ir save, po 25 politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos metų vis dar bandanč...
Dabar, kai rašau šias eilutes, mieste tiesiog pasiuto reklamuoti Pedro Almodóvaro „Chuljetą“ – reklamuoja ją lyg reikšmingą veiksmo filmą ar saldžią širdžių dramą, kurią žiūrėdamas susigraudintum ir būtum pakylėtas iki dvasios aukštumų it Hugo vargdienis. Kraipau galvą į šitą reiškinį ir nesuprantu, geras jis ar blogas, padės ar sutrukdys kuo daugiau žmonių apšviesti išganinga Almodóvaro šviesa. Dalis pasaulio kritikų, beje, jau seniai pakrikštijo Almodóvaro „Chuljetą“ mielu, bet ne itin svar...
„Lryto“ televizija rodo rusų serialą „Atšilimas“ („Оттепель“ – tikslesnis vertimas būtų „Atlydys“, 2013). Siūlome fragmentus iš serialo recenzijų. Valerijaus Todorovskio dvylikos serijų filmą matė ir aptarinėjo visi, net ir neturintys televizoriaus („Pirmasis“ kanalas įdėjo jį į savo internetinį puslapį, ačiū, beveik be reklamos). Mes ir anksčiau žiūrėjom serialus internete, bet tai buvo JAV telefilmai, kurie jau seniai protingesni už holivudinę produkciją. Mūsų televiziniam projektui tai ats...
Prieš 70 metų Šitas laikraščio „Literatūra ir menas“ komplektas mūsų redakcijos lentynoje guli įrištas į tautiniu gobelenu aptrauktą viršelį. Kadangi 1946-ųjų vidurvasarį išėjęs savaitraštis nedidelis ir nestoras, 4 puslapių, tai jis sudėtas su 1947 metų numeriais. Redakcinė kolegija: J. Banaitis, P. Cvirka, J. Šimkus (atsakingasis redaktorius), A. Venclova. Kaina 1 rublis. Pirmame viršelyje: J. Paleckio tekstas, P. Vaičiūno eilėraštis ir iliustracija – J. Stalino skulptūra (skulptorius Vaiva...
Jau septintąjį sezoną pradėjęs ir spėjęs įsibėgėti vasariškiausias kino projektas „Kinas po žvaigždėmis“ šiais metais vyksta didingoje erdvėje, reikalaujančioje išskirtinės kokybės, – Valdovų rūmų kieme Vilniuje. Programoje netrūksta kino klasikos ir originalių premjerų. Vienintelis dalykas, kurio gali pritrūkti, – miegas kitą rytą, tačiau kava situaciją pataisys, o naktinio kino įspūdžiai pagelbės įveikti kasdienybės iššūkius. Nors lietuviškas filmo pavadinimas „Kaip žydėjimas vyšnios“ asoci...
Šiuolaikiniai serialai jau išsivadavo iš visų ribų ir savo pačių praeities, sietos su klasikine televizija (taigi primityvumu, naivumu, šabloniškumu). Lietuvą ne taip seniai pasiekusi „Netflix“ – šiuolaikinė internetinė televizija – pagaliau leidžia serialus vartoti legaliai ir be saiko (arba užsiimti binge watching1). Taigi galima visiškai pasinerti į nepertraukiamą serialo pasaulį, susitapatinti su veikėjais ir persisunkti jų emocijomis. O serialų norma tampa nuoseklus veikėjų charakterių vyst...
Šis britų biografinis filmas greitai bus mūsų ekranuose. Spausdiname recenzijų ištraukas. Maksas Perkinsas (Colinas Firthas) – pavargęs redaktorius, kuris užsideda skrybėlę net vilkėdamas pižamą, o autorių tekstus skaito sandėliuke (kitos buto patalpos užimtos dukrelių). Į rankas jam patenka jauno Tomo Vulfo (Jude’as Law) rankraštis. Tuo metu šis genijus sėdi be pinigų ir staiga gavęs avansu šimtą dolerių šoka iš laimės. Tačiau tūkstantį puslapių būtina sutrumpinti iki trijų šimtų, ir pr...
„Ištrūkusio Džango“ leitmotyvai Žiūrint siaubo filmą atrodo įprasta rankomis užsidengti akis, nors baimei pajusti kartais visai nereikia aiškiai matyti: užtenka išgirsti kelių baugių, vienodo ritmo garsų crescendo. Pavyzdžiui, baugi styginių instrumentų žemame registre kartojama mažoji sekunda „Nasruose“ (1975) kaskart perspėja apie greta esantį ryklį, nors ekrane jo nematome. Tokiais atvejais, atrodo, būtų išmintingiau užsidengti ausis. Norint suprasti tokių muzikinių leitmotyvų...
Kažin, ar galvodami apie nacionalinį kinematografą dažnai susimąstome, kad 6–7 dešimtmečiais Lietuvos dokumentinio kino režisieriui buvo gan įprasta nusidanginti filmuoti silkių ekspedicijos. Juk, ko gero, nuo 1965-ųjų, kai Robertas Verba sukūrė „Senį ir žemę“, lietuvių dokumentika mums tapo neatsiejama nuo žemiškos, sėslios savimonės. Tačiau vos dešimčia metų anksčiau mūsų poetinio kino klodas tebeglūdėjo ne kur kitur, o bastūniškų marinistinių apybraižų gelmėse. Turbūt stropiausiai šią stic...
Sezoninio kino projekto „Kinas po žvaigždėmis“ pavadinimas sufleruoja, kad filmai demonstruojami ypatingose vietose. Vilniaus kino teatro „Pasaka“ sumanymas rodyti kiną po naktiniu dangumi šiemet realizuojamas Valdovų rūmų kieme. (Pernai buvo ŠMC kieme.) Sezoną (birželio 16–rugpjūčio 27 d.) atidarė klasika – „Atostogos Romoje“ (1953). Laukti pradžios reikėjo gerą valandą, tačiau dėl to niekas nepyko, nes šventės rėmėjai vaišino, be to, padėjo ant kėdžių „servetėlių ašaroms“ bei žurnalą „Laim...